Mokslo ir inovacijų šventėje – naujos idėjos, turiningos diskusijos, drąsios mintys

Balandžio 8 – 12 dienomis LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vyksta tarptautinis mokslo ir inovacijų renginys „Sveikata visiems 2019“. Itin plataus masto renginys, skirtas akademinei ir verslo bendruomenei pasidalyti mokslo tyrimų rezultatais, idėjomis ateičiai, užmegzti bendradarbystės ryšius su verslu, džiugina pranešimų, idėjų ir įžvalgų gausa.

Šiųmetė Pasaulio sveikatos diena Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pažymėta ypatingai: Universitete pirmą kartą surengtas didžiulis, net 5 dienų trukmės renginys – mokslo ir inovacijų savaitė „Sveikata visiems 2019“.  

Renginio idėja – vienijanti LSMU bendruomenę visapusiam žvilgsniui į inovacijas: nuo šiandienos duomenų, produktų, problemų ir galimybių – iki inovatyvaus verslo sėkmės istorijų, diskusijų ar rekomendacijų.      

Plenarinėse sesijose – žinomų mokslininkų, politikų, verslo atstovų įžvalgos apie sveikatos priežiūros srities aktualijas inovacijų srityje, Lietuvos ir užsienio ekspertų pranešimai, viešos diskusijos. Renginyje plačiai pristatomos mokslo naujovės: inovacijų mugėje – Lietuvos gamintojų produktai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, savo mokslo tyrimus ir naujas idėjas pristato LSMU studentai, doktorantai, rezidentai.  

Kvietė diskusijoms ir pažinimui

„Verslui įdomūs tik aukštos kokybės mokslo tyrimai. 2018 metais užsienio ekspertai pripažino, kad LSMU medicinos krypties tyrimai atitinka tarptautinių lyderių lygį, o biologijos, biofizikos ir farmacijos krypčių tyrimai yra tarptautinio lygio. Aukštą Universiteto tyrimų lygį atspindi ir pastaraisiais metais augantis bendrų su ūkio subjektais LSMU projektų skaičius.

Šių metų Pasaulio sveikatos dienos tema „Sveikata visiems: kiekvienam ir visur“. Ja stengiamasi atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros netolygumus pasaulyje ir priemones jiems mažinti. Mokslo žinios ir jų praktinis pritaikymas, kuriant inovacijas – vienas iš būdų tai pasiekti.

Tikimės, jog mokslo ir inovacijų savaitė padės verslui ir tyrėjams geriau pažinti vieni kitų poreikius, ugdys inovacijų kultūrą“, – pradėdama renginį, jo dalyviams linkėjo LSMU prorektorė mokslui prof. habil.dr. Vaiva Lesauskaitė.

„Inovacijos siejamos su tokiomis sąvokomis, kaip dirbtinis intelektas, e-sveikata, telemedicinos galimybės, pažangios transporto sistemos. Tačiau šiandien Universitete ir Kauno klinikose tokių inovacijų – mažoka, tad mums mokslo ir inovacijų savaitė – pirmiausia galimybė diskutuoti: ką turėtume daryti, kaip galėtume veikti geriau?“, – pabrėžė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.

Skatina keisti paradigmą – kalbėti apie sveiką gyvenseną

Europos Sąjungos komistaras Vytenis Andriukaitis susirinkusiems į mokslo ir inovacijų savaitę priminė Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, jog sveikata – ne ligos nebuvimas, o fizinė, dvasinė ir socialinė žmogaus gerovė, tad jei renginys skirtas sveikatos visiems idėjai – turėtume kalbėti apie visus sveikatos aspektus.

„Turime kalbėti apie visuomenės gerovę – o ne apie gydymą ar slaugą. Metas keisti mūsų visuomenės paradigmą – kalbėti apie sveiką gyvenseną, o ne apie ligonines ir gydymą. Erazmas Roterdamietis sakė: prevencija geriau už gydymą. Tai buvo prieš 300 metų – tačiau aktualu iki šiol“, – priminė Europos komisaras.

Pasak V.Andriukaičio, įvairūs duomenys rodo, jog Europos gyventojų sveikatos rodikliai gerėja. Bet tai – tik viena medalio pusė. Kita – kaip, tarkime, kone 10 metų ilgiau už vyrus gyvenančios moterys – Europoje rodo sveikatos priežiūros netolygumą.

„Jungtinių tautų generalinės asamblėjos patvirtintoje darnaus vystymosi darbotvarkėje sveikatos reikalai yra pamatiniai: iš 17 strateginių tikslų net 14 vienaip ar kitaip susiję su sveikata. Tačiau iš esmės nematome didesnės pažangos. Sveikatos paslaugų pasiekiamumas gali būti suvaldytas finansinėmis, geografinėmis, administracinėmis, politinėmis, ekonominėmis priemonėmis. Didžiausi sveikatos netolygumai kyla dėl neefektyvaus ir nepakankamo resursų paskirstymo sistemoje.

Todėl sveikatos poltika yra didelė atsakomybė. Ji tenka ne tik sveikatos ministerijoms ir sveikatos specialistams, bet ir visoms valdymo grandims. Jūs taip pat vaidinate svarbų vaidmenį šiuose planuose“,– į susirinkusią medikų bendruomenę kreipėsi eurokomisaras.

Inovacijų sritis auga sparčiausiai, finansuojama - per mažai

Renginio plenarinėje sesijoje kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, inovatyvios bendrovės „Brolis semiconductors“ įkūrėjas  Kristijonas Vizbaras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Gintaras Vilda pastebėjo, jog šiandien aukštųjų technologijų įmonės gyvybės mokslų srityje Lietuvoje auga sparčiausiai, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Dėl veiksmingo bendradarbiavimo su mokslu žymiai išaugo skaičius smulkaus verslo įmonių, kuriančių inovacijas farmacijos, medicinos srityse. Palyginti su 2010 m., originalių gyvybės mokslų produktų eksportas išaugo 3,5 karto ir pasiekė 2 proc. bendro šalies eksporto. Gyvybės mokslų srityje šalyje darbuojasi  per 5,5 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų ir veikia apie 90 aukštųjų technologijų įmonių.

„Lietuvos žmonės pasitiki gyvybės mokslais, priima šios srities iššūkius ir kuria naujus sprendimus pasauliui“, – pasidžiaugė viceministras G.Vilda.

Pristatęs Lietuvos inovacijų reformos eigą ir Vyriausybės paramos būdus, viceministras pabrėžė skaitmenizavimo ir didžiųjų duomenų panaudojimo svarbą moksliniams tyrimams ir sveikatos apsaugos sričiai: nuasmeninti pacientų sveikatos duomenys gali būti naudojami inovatyvių produktų ir paslaugų plėtrai. G.Vilda pabrėžė, kad Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti patraukliausia šalimi gyvybės mokslų plėtrai ir iki 2030 m. šiai sričiai skirti 5 proc. BVP.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. habil.dr. Valdemaras Razumas pasidžiaugė, jog naujausi 2018 m. rezultatai rodo, jog Lietuva inovacijų srityje auga sparčiausiai tarp ES šalių: 2010-2017 m. mūsų šalies inovacijų indeksas išaugo 20 proc., kai kitos Baltijos šalys pasiekė 3,5-4,5 proc. inovacijų indekso augimą. Tačiau šiai sričiai šiandien skiriama BVP dalis – vos daugiau nei 1 proc.

Į 5 verslo ir mokslo slėnių tyrimo infrastruktūrą 2012-2015 m. Lietuva investavo beveik 300 mln. eurų, iki 2020m. bus skirta dar per 600 tūkst. eurų, iš jų nemaža dalis – ląstelių biologiniams tyrimams. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – vienas iš Lietuvos sumaniosios specializacijos prioritetų.

Tačiau bendros privataus verslo investicijos į gyvybės mokslų inovacijas Lietuvoje labai menkos, iš valstybės biužeto ląstelių biologiniams tyrimams skiriamos investicijos – kone du kartus mažesnės už ES vidurkį, o verslo išlaidos šiai sričiai – beveik 4 kartus mažesnės už ES vidurkį.

Vicemistras pabrėžė, jog artėja metas priimti svarbius ekonominius, finansinius, strateginius sprendimus: jau šiandien Lietuvos tyrimų, technologijų ir inovacijų sistemai reikia didinti nepriklausomybę nuo ES struktūrinių fondų paramos, kuri ateityje mažės. Būtina didinti verslo ir valstybės finansavimą šioms sritims.

Ragino nebijoti remti rizikingų projektų

Vienos iš sėkmingos aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ vadovų Kristijonas Vizbaras, kalbėdamas apie patirtį bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio universitetais, pabrėžė, jog Lietuvoje tai padaryti ypač sunku, nes universitetų infrastruktūra nėra pritaikyta, taip pat neretai susiduriama su  vadovų priešiškumu ir nenoru bendradarbiauti. Belgijoje padalinį įkūręs ir ten mokslininkus samdantis verslininkas apgailestauja, jog Lietuvoje verslo ir mokslo bendradarbiavimas praktiškai neegzistuoja.

„Arogancija ir vidinė konkurencija, asmeninės ambicijos ir kiti dalykai stabdo darbą. Matau situaciją, kurioje tie keli, nežaidžiantys šio žaidimo, galėtų imtis iniciatyvos ir pasinaudoti visais privalumais“, – kalbėjo K. Vizbaras.

Dalydamasis savo patirtimi, verslininkas pasakojo apie projektą, vykdytą bendradarbiaujant su LSMU mokslininkais, kurie susidomėjo galimybe pritaikyti jų kuriamas technologijas medicinos srityje. Pavykus sukurti galimą projektą, jo įgyvendinimo buvo kreiptasi į Lietuvos institucijas, tačiau šios projektą finansuoti atsisakė, argumentuodamos, jog sumanymas neveiks. Verslininkai rankų nenuleido – šiuo metu projektas, sulaukęs europinio pripažinimo, sėkmingai baigtas.

Tad K.Vizbaras ragino akademikus keisti neigiamą požiūrį, žvelgti atviriau, nebijoti rizikos. „ Rizikingus projektus verta remti –  nes tai yra inovacijos ir galimybės“, – pabrėžė jis.

„Verslą lydės sėkmė - nes jis bet kuriuo atveju ras būdų sukurti, ko jam reikia, tačiau valstybei gali ir nepavykti, jei nedirbsime kartu“, – apibendrino K.Vizbaras.

Pristatyti inovatyvūs produktai

Balandžio 9 d. vyko doktorantų ir rezidentų konferencija, kurioje jie skaito pranešimus ir diskutuoja apie eksperimentinę ir klinikinę mediciną, visuomenės sveikatą ir psichologiją.

Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre vyko Inovacijų mugė, kurioje Lietuvos verslininkai pristatė inovatyvius gaminius ir paslaugas. Tarp jų – bendrovės „Valerijono vaistinė“ kartu su LSMU mokslininkais sukurti inovatyvūs kosmetikos produktai – atjauninantis serumas ir atjauninantis kremas „Razalija“, inovatyvios įmonės„Softneta“ programinė įranga medicininių vaizdų peržiūrai ir diagnozei, bendrovės „Vertigomed“ inovatyvūs įrenginiai funkcijoms ir neuromotorinei pusiausvyrai lavinti, neuromuskulinės reabilitacijos treniruoklis KAIROS II, jau populiarumo sulaukęs įrenginys „ViLim ball“, skirtas mažinti rankų drebėjimą sergantiems esencialiniu tremoru.

Mokslo inovacijų savaitė Universitete organizuojama bendradarbiaujant su Europos inovacijų technologijų instituto sveikatos srities tinklu (angl. EIT health).