Mirusio žmogaus palaikai į Anatomijos institutus patenka įvairiais keliais. Anksčiau tam tikslui vartodavo mirusių benamių, kalinių palaikus, apie 1970-80 m. gyvas žmogus galėdavo „parduoti savo kūną“ už 200-300 rublių. Atsirasdavo tokių vikruolių, kurie parduodavo savo kūną kelis kartus. Vėliau tokio pirkimo buvo atsisakyta, nes jis prieštaravo moralės normoms – negali žmogus parduoti gyvas būdamas savo palaikų. Dabartiniu metu tiek Europoje, tiek Lietuvoje naudoti tik pagal testamentą ar paskutinės valios pareiškimą paliktus žmonių palaikus. Ką tai reiškia? Prieš mirtį, žmogus sudaro testamentą arba parašo savo paskutinės valios pareiškimą, kuriame savo kūną palieka Anatomijos institutui. Kai žmogaus palaikai patenka į Anatomijos institutą, jie yra balzamuojami fiksuojančiais ir  konservuojančiuose tirpalais, kad vėliau daug kartų galėtų pasitarnauti medicinos studijoms praktinių užsiėmimų metu.

1922-1940 metais buvo sukaupia pagrindinė Žmogaus anatomijos muziejaus dalis. Per 80 metų, žinoma, dalis preparatų neišlaikė laiko išbandymų, kurie prasidėjo jau 1946 m. Karo metu muziejaus eksponatai buvo nunešti ir paslėpti rūsyje, todėl 1946 metais Kauno miestą nualinęs didžiulis potvynis, užliejo rūsius ir sugadino dalį muziejaus eksponatų. Žuvo beveik visi iš molio, gipso studentų nulipdyti modeliai.

Dabartinės kolekcijos sudėtyje yra apie 80 procentų prieš karą pagamintų eksponatų. Anatomijos muziejaus pagrindinis vaidmuo visuomet buvo didinti anatomijos studijų efektyvumą, tačiau jo bazėje buvo atlikta ir nemažų mokslinių ir pedagoginių atradimų.