Ekspozicijoje pavaizduota XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos miesto vaistinė. To meto vaistinėje buvo kelios patalpos: oficina (receptūrinis kambarys), koktorija, vaistingųjų medžiagų atsargų kambarys, laboratorija, rūsys.

Oficina

LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus ekspozicija
Šioje patalpoje būdavo priimami lankytojai, parduodami vaistai ir farmacinės prekės. Oficiną vaistinių savininkai įrengdavo kuo gražiau ir prabangiau, taip norėdami pritraukti lankytojus, įgyti jų pasitikėjimą. Oficinos baldai pagaminti XX a. pradžioje. Lentynose daug senų indų vaistingosioms medžiagoms, medikamentų, slaugos bei higienos priemonių. Kelių praėjusių šimtmečių vaistininkystės palikimas – moterims rekomenduotas jaunystės ir grožio eliksyras „Veneros plaukų švelninantis sirupas“ („Syrupus Adianthi Capillorum Veneris“), vyrams „Ilgo gyvenimo eliksyras“ („Elixir ad longam vitam“) ir kt.
Koktorija
(Lot. coquere – gaminti, virti, džiovinti). Šioje patalpoje būdavo gaminami užpilai bei nuovirai, plaunami ir džiovinami indai, distiliuojamas vanduo. Koktorijoje įrengta vaistinės vedėjo darbo vieta, kur jis tvarkydavo dokumentaciją, laikydavo farmakopėjas ir kitas knygas. Koktorijoje eksponuojami daiktai, prietaisai ir aparatai, naudoti XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos miestų ir miestelių vaistinėse.
Materialia
Materialia – vaistinės atsargų kambarys. Šioje patalpoje būdavo saugomos ir nuodingos bei stipriai veikiančios medžiagos.
Laboratorija
Laboratorijoje buvo gaminami ne tik patentuoti vaistai, bet ir kiti preparatai (aromatiniai vandenys, aliejai, tabletės ir kt.), kuriais aprūpindavo mažesnes vaistines. Muziejuje eksponuojama garinė galeninių preparatų gamybos linija bei hidraulinis presas, naudoti Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vaistinės laboratorijoje. Kiti aparatai (tablečių gaminimo mašina ir kt.) 1922–1950 m. naudoti chemijos-farmacijos laboratorijoje „Sanitas“.
Rūsys
Senųjų vaistinių rūsiuose saugotos vaistingosios medžiagos, kurioms laikyti reikėdavo žemesnės temperatūros: aliejai, įvairūs taukai. Didesniuose rūsiuose būdavo atliekamos ir kai kurios technologinės operacijos – žaliavų smulkinimas, tepalų gamyba.

Ekspozicija supažindina su Lietuvos medicina 1918–1940 m., aukštojo medicinos mokslo Kaune istorija. Eksponuojami tarpukario Lietuvos gydytojų – chirurgo dr. Vl. Kuzmos, ausų-nosies-gerklės gydytojo J. Aleknos, odontologės S. Prapuolenytės-Čerkeliūnienės, akių gydytojos V. Janulaitytės-Alseikienės, ginekologės B. Simonanienės, rentgenologo S. Laurinavičiaus – darbo kabinetų fragmentai.

Virtualios muziejaus parodos: NUORODA.