LSMU mokslininkai visas reikalingas publikacijų ataskaitas gali formuoti savarankiškai LSMU CRIS sistemoje:
Padalinių vadovai gali formuoti visas reikalingas ataskaitas padaliniui:
LSMU CRIS taip pat galima atlikti publikacijų paiešką.
Publikacijos registravimo forma. Forma pildoma publikacijos originalo kalba!
Daugiau informacijos tel.: (8 37) 39 60 40 (viet. 5330), el. paštas: laura.zvironiene@lsmu.lt
LSMU dokumentų ir jų metaduomenų įkėlimo į informacinę sistemą DSPACE CRIS tvarkos aprašas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kuria institucinę LSMU elektroninių dokumentų talpyklą eDoc, remiantis atviros prieigos (Open Access) strategija ir siekia leisti „laisvai“ naudotis (pagal autorių teisių nuostatas) LSMU mokslinių tyrimų rezultatais ir užtikrinti jų matomumą, efektyvų naudojimą bei Universiteto mokslininkų publikacijų citavimą. Institucijos mokslinių tyrimų rezultatų atvira prieiga didina mokslinių tyrimų svarbą, supažindina su rezultatais visuomenę, išplečia elektroninių dokumentų matomumą bei jų citavimą šalyje ir pasaulyje. Universitetas aktyviai remia atviros prieigos (Open Access) judėjimą, taip atlikdamas vieną iš Universiteto funkcijų – socialinę atsakomybę prieš visuomenę. Atvira prieiga skatina tarptautinį bendradarbiavimą, tyrėjų bendradarbiavimą, naujus tarpdisciplininius tyrimus, inovacijas, vystymąsi, dalinimąsi informacija ir propaguoja mokslą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninių dokumentų talpykla (toliau LSMU institucijos talpykla) įkurta 2013 m. siekiant užtikrinti Universiteto mokslinės produkcijos atvirą prieigą. LSMU Institucijos talpykloje talpinamos mokslinės publikacijos, knygos, konferencijų tezės, studentų moksliniai darbai (bakalaurų, magistrų baigiamieji darbai ir doktorantų apgintos disertacijos) ir kita Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslinė produkcija. LSMU moksliniai žurnalai ir elektroninės knygos yra laisvai prieinami.
Atviroji prieiga – tai skaitmeninė, nemokama, be daugumos autorių teisių ir licencijavimo apribojimų literatūra internete (Suber P, 2012).
Tai gali būti recenzuojamų žurnalų straipsniai, konferencijų ar seminarų pranešimai, knygos, daktaro disertacijos, magistro tezės, vaizdo ir garso formatu pateikta informacija, kt. Atviroji prieiga suteikia didesnę galimybę skleisti atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, nes nemokama tyrimų rezultatų publikacijų prieiga internete pagreitiną jų matomumą ir skaitomumą, kas paskatina ir suaktyvina naujus mokslinius tyrimus ir jų rezultatų pateikimą visuomenei. Publikacijų autoriams atviroji prieiga užtikrina didesnį jų darbų matomumą ir skaitomumą, o tuo pačiu ir jų publikacijų citavimą, rezultatų panaudojimą kituose tyrimuose. Atvirosios prieigos publikacijos galutiniam vartotojui – mokslininkui, tyrėjui, studentui ar bet kuriam kitam visuomenės nariui – yra prieinamos nemokamai; tai reiškia prieigos barjerų prie mokslinių publikacijų panaikinimą ir išankstinį autorių leidimą naudotis jų darbais (P. Suber, 2012).
Atvirosios prieigos principai paskelbti trijuose pagrindiniuose dokumentuose:
Atvirosios prieigos publikacijos vartotojus pasiekia per atvirosios prieigos žurnalus ir/arba talpyklas. Mokslinių darbų publikavimas atvirosios prieigos žurnaluose vadinamas auksiniu atvirosios prieigos modeliu. Atvirosios prieigos suteikimas per talpyklas bei archyvus vadinamas žaliuoju atvirosios prieigos modeliu.
Angl. Gold open access – Publikavimas – tai straipsnių publikavimas atvirosios prieigos žurnaluose. Autorius paskelbia savo pirminį originalų straipsnį oficialiai registruotame atvirosios prieigos žurnale.
Atvirosios prieigos žurnalas – tai elektroninis žurnalas, atvirajai prieigai pateikiantis jau recenzuotus straipsnius. Autorius paskelbia savo pirminį originalų straipsnį oficialiai registruotame atvirosios prieigos žurnale ir išsaugo autorines teises, o vartotojai nemokamai naudojasi šia informacija internete. Išlaidas už straipsnio publikavimą padengia pats autorius arba institucija, kurioje jis dirba, arba kita autorių remianti organizacija, kiti rėmėjai.
Daug stambių leidėjų pastaraisiais metais patys išreiškia iniciatyvas atvirosios prieigos klausimu, ir siūlo mišrų arba vėlesnės prieigos būdus prie savo leidžiamų žurnalų.
Jie suteikia atvirąją prieigą tik prie tų straipsnių, kurių leidybos išlaidas apmoka pats autorius ar jo institucija arba kiti jo rėmėjai. Kiti to paties žurnalo straipsniai yra prieinami tik prenumeratoriams arba už atitinkamą mokestį.
Jie suteikia atvirąją prieigą prie visų žurnalo straipsnių tik praėjus tam tikram laikotarpiui nuo publikavimo (3 mėn., 6 mėn, 1 metai, 2 metai, …).
Atvirosios prieigos žurnalų sąrašą galima rasti DOAJ kataloge (angl. Directory of Open Access Journals). Šiuo metu jame yra registruoti 11 217 žurnalai iš 125 šalių (virš 3 021 758 straipsnių).
Angl. Self-archiving: green open access – Archyvavimas – autorius įkelia pats arba atsakingiems asmenims suteikia leidimą įkelti dar nepublikuotą ar jau publikuotą mokslinį darbą į atvirosios prieigos saugyklą. Atvirosios prieigos talpyklose gali būti kaupiami įvairių tipų dokumentai: recenzuojamieji straipsniai, konferencijų/pasitarimų/seminarų publikuoti ar nepublikuoti pranešimai, knygos, mokymo medžiaga, mokymosi kursų medžiaga, vaizdo ir garso formatu paruošta medžiaga, mokslinių tyrimų duomenys, nepublikuoti darbai (angl. grey literature), dar nerecenzuotos (angl.preprint) arba jau recenzuotos (angl. postprint) publikacijos, ataskaitos, daktaro disertacijos ar magistro darbai, ir kt. Mokslinis straipsnis, jei jis publikuojamas ne atvirosios prieigos žurnale, gali būti įkeltas į atvirosios prieigos talpyklą iškart po publikacijos paskelbimo arba praėjus nustatytam draudimo (angl.period of embargo) periodui. Atvirosios prieigos talpyklos nerecenzuoja publikacijų, bet užtikrina jų prieigą ir matomumą pasaulyje.
Leidėjų autorių teisių politiką ir leidėjų nuostatas dėl straipsnių archyvavimo galima sužinoti „Sherpa Romeo” svetainėje.
Galima archyvuoti straipsnių preprintus* ir postprintus** arba leidėjų versiją/pdf.
Galima archyvuoti postprintus (t.y., galutinę straipsnio teksto versiją) arba leidėjų versiją/pdf.
Galima archyvuoti preprintus (t.y., dar nerecenzuotą straipsnio teksto versiją).
Galimybė archyvuoti nenumatoma.
Jeigu norite sužinoti, ar mokslo finansuotojas reikalauja atvirosios prieigos, tai galite padaryti čia.
Ką daryti, jeigu leidėjo autorių teisių politika draudžia talpinti kopijas į e.talpyklą?
Pasinaudokite Science Common/SPARC sukurtu mokslininko autorinių teisių priedu ir užpildę siųskite kartu su rankraščiu leidėjui. Tokiu būdu galite išsaugoti turtines autoriaus teises.
Atvirosios prieigos talpyklose gali būti kaupiami įvairių tipų dokumentai: recenzuojamieji straipsniai, konferencijų pranešimai, knygos, mokymosi kursų medžiaga, garso ir vaizdo įrašai, mokslinių tyrimų duomenys, nepublikuoti darbai (angl. grey literature), dar nerecenzuotos (angl. preprint) arba jau recenzuotos (angl. postprint) publikacijos, ataskaitos, daktaro disertacijos ar magistro darbai, nepublikuoti konferencijų pranešimai ir kt. Atvirosios prieigos talpyklos nerecenzuoja publikacijų, bet užtikrina jų prieigą ir matomumą pasaulyje.
Oficialiai registruotas Atvirosios prieigos talpyklas galite rasti ROAR registre ir OpenDOAR kataloge. Autorius pasirenka talpyklą, kurioje nori archyvuoti savo darbą. Atvirosios prieigos talpyklų reitingą galima sužinoti Webometrics (Ranking Web of Repositories) svetainėje.
Publikacijų autoriams svarbu mokėti atsirinkti tinkamus žurnalus, kuriuose verta publikuotis bei būtų galima pretenduoti į LSMU Mokslo fondo finansinę paramą publikavimuisi. Reikalingą informaciją ir instrukcijas pateikiame bibliotekos parengtame vartotojo vadove.
Būkite atidūs, rinkdamiesi žurnalus mokslo darbų publikavimui! Daugėja grobuoniškų (angl. predatory) žurnalų, kviečiančių publikuoti savo straipsnius atvirosios prieigos žurnaluose už nedidelį mokestį. Šio tipo žurnalai nurodo, kad jie yra indeksuojami įvairiose duomenų bazėse, turi cituojamumo indeksą, kuris iš tiesų yra pseudoindeksas. Žurnalus, kuriuose nerekomenduojama publikuotis, rasite šiose svetainėse – Open Access Journals, Beallists.net, Think Check Submit.
Gruobuoniškų žurnalų sąrašas, paskelbtas Web Of Science 2023 m. kovo mėn.
Tai – matematinių ir statistinių metodų pritaikymas informacijos ir komunikacijos procesams tirti. Trys žinomos duomenų bazės Clarivate Analytics, Scopus ir Google Scholar skaičiuoja, analizuoja ir pateikia mokslo kūrinių citavimo analizės duomenis. Clarivate Analytics yra viena iš autoritetingiausių ir žinomiausių tarpdisciplininių duomenų bazių, kuri vertina publikacijas pagal jų citavimo rodiklius. Šioje bazėje pateikiamos pagalbinės priemonės, skirtos žurnalų rodiklių analizei.
Tai – (mokslininko, intitucijos lygmens vertinimas). Tai individualus vertinimo metodas, kuris suderina kiekybę (publikacijų skaičių) ir kokybę (citavimų skaičių). Jis apibrėžiamas kaip maksimalus h skaičius publikacijų, kurios yra pacituotos bent h kartų (pvz., h = 10 reiškia, kad mokslininkas yra paskelbęs 10 publikacijų, kurių kiekviena yra cituota ne mažiau kaip 10 kartų).
Bibliotekoje ir informacijos centre teikiamos paslaugos – informacija apie mokslininko ar institucijos h-indeksą ir kitus pageidaujamus indikatorius. Kreiptis tel.: (8 37) 39 60 40 (viet. 5330), el. paštas laura.zvironiene@lsmu.lt.
Angl. Impact Factor – žurnalo cituojamumo rodiklis gaunamas dalijant per paskutinius du metus publikuotų straipsnių citavimų skaičių iš bendro per tuos metus publikuotų straipsnių skaičiaus. Todėl tam tikro žurnalo cituojamumo rodiklis kiekvienais metais šiek tiek keičiasi.
Bibliotekoje ir informacijos centre teikiamos paslaugos – informacijos apie žurnalų cituojamumo rodiklius teikimas, žurnalų cituojamumo ataskaitų rengimas. Kreiptis tel.: (8 37) 32 72 22 (viet. 5309), el. paštas giedrius.tonkunas@lsmu.lt.
Autorių teisių problemų dažnai kyla todėl, kad autoriai pasirašo sutartis, kuriomis visas arba dalį savo turtinių teisių perleidžia leidėjams, todėl vėliau negali laisvai disponuoti savo kūriniais. Autoriams sudarant sutartį su leidėju rekomenduojama pasirašyti ir autorinių teisių priedą, kuris garantuotų autoriaus teises. SPARC Author Addendum teisiškai pakeičia leidėjo sutartį ir leidžia išlaikyti pagrindines autoriaus teises.
Dokumentų sklaidos galimybių gausa internete ženkliai padidina mokslinių dokumentų suradimo ir pasirinkimo galimybes, formuoja poreikį analizuoti mokslinės informacijos ir su ja susijusios vartotojų veiklos aktyvumą bei viešai skelbti šio aktyvumo rezultatus. Mokslinės karjeros formavimui, mokslinių tyrimų finansavimui bei mokslinių rezultatų sklaidai, vertinimui bei pripažinimui (skaitomumui, cituojamumui, bendradarbiavimui ir kt.) svarbi mokslininko reprezentacija skaitmeninėje erdvėje, mokslinis matomumas.
Mokslininko identifikacijos numeris – ORCID (angl. Open Researcher and Contributor ID suteikia pastovų skaitmeninį ID mokslininko profesiniam ar akademiniam identitetui, skirtą susieti šį indentifikatorių su autoriaus kuriama moksline produkcija, užtikrinant tinkamą publikacijų priskyrimą, autorių vardų problemų sprendimą (vienodos ar pasikeitusios pavardės ir pan.), mokslinio darbo rezultatų pripažinimą, bendravimo skatinimą, mokslinės ir kitos susijusios veiklos sklaidą.
Registruojantis būtina nurodyti asmeninį (institucinį) el. pašto adresą, parodantį priklausomybę LSMU akademinei bendruomenei. ORCID tinklalapyje registracijos instrukcijos pateikiamos įvairiomis kalbomis.
Patvirtinimo prašyme, kurį gaunate el. paštu, yra detali instrukcija. Užsiregistravus sukuriamas pastovus skaitmeninis ORCID numeris, suteikiama teisė tvarkyti asmenines nuostatas (priskirti mokslinės veiklos rezultatus, papildyti profesine informacija ir kt.).
Pildant įvairius su moksline informacija susijusius dokumentus, nepamirškite sukurto nuolatinio identifikacijos numerio.
Bendrąją mokslinių publikacijų paiešką prenumeruojamuose ir atvirosios prieigos ištekliuose galima atlikti naudojantis informacijos paieškos įrankiu Google Scholar. Google Scholar paskyra leidžia padidinti publikacijų matomumą, stebėti publikacijų citavimo rodiklius (citavimų skaičius, vidutinis citavimo skaičius, h indeksas ir kt.), nukopijuoti bibliografinį aprašą ar išsaugoti pasirinktuose informacijos tvarkymo įrankiuose ir kt.
An Article Processing Charge (APC) – tai straipsnio publikavimo mokestis, kurį autorius turi sumokėti tam, kad jo straipsnis būtų publikuotas atviros prieigos žurnaluose.
Žemiau pateiktos duomenų bazės, kuriose mūsų šalies autoriams suteikiamos APC nuolaidos, kadangi Lietuva yra EIFL (Electronic Information for Libraries) narė.
| Duomenų bazė | Taikoma nuolaida | Žurnalai, kuriuose suteikiama nuolaida | Kaip gauti nuolaidą? |
| MDPI | 10% nuolaida (20% nuolaida tik žurnalui Medicina) | MDPI sąrašas | Reikia užsiregistruoti MDPI sistemoje SuSy. Būtina naudoti institucinį el. paštą ir visus veiksmus atlikti prisijungus LSMU kompiuterių tinkle! Norint gauti nuolaidą, straipsnio pateikimo metu reikia pasirinkti mūsų universitetą iš sistemoje esančio meniu. Instrukcija (anglų k.). Daugiau informacijos. |
| SAGE | 20% nuolaida | SAGE sąrašas | Straipsnio pateikimo metu, SAGE sistema turėtų automatiškai atpažinti mūsų šalį ar instituciją bei priskirti atitinkamą nuolaidą. Instrukcija Gold Open Access autoriams (anglų k.). Instrukcija Hybrid Open Access (SAGE Choice) autoriams (anglų k.). |
| Taylor&Francis | 50% nuolaida | T&F sąrašas | Norint pateikti straipsnį, Taylor & Francis žurnalų sąraše reikia išsirinkti pageidaujamą žurnalą ir jo puslapyje spausti Got to submission page mygtuką. Straipsnio pateikimo proceso metu, Charges etape sistema turėtų automatiškai priskirti mūsų šaliai taikomą nuolaidą (pranešimas apie tai turėtų būti pateiktas lentelėje). Instrukcija (anglų k.). Daugiau informacijos |
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“.
Daugiau informacijos apie slapukus