X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės aplinkos ir subjektyvios sveikatos sąsajos

Darbo tikslas: Įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės aplinkos sąlygas ir jų sąsajas su subjektyvios sveikatos sutrikimais. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų nusiskundimus subjektyvia sveikata.2. Įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialines darbo sąlygas.3. Įvertinti psichosocialinių darbo sąlygų ir nusiskundimų subjektyvia sveikata sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas skespjūvio tipo tyrimas. Tyrimas atliktas 2018-2019 m. Kaune. Tyrime dalyvavo 103 vienos biudžetinės įstaigos darbuotojai, dirbantys kompiuteriu. Atsako dažnis – 82,4 proc. Tyrimo instrumentas – anketa, kurią sudarė bendrieji klausimai, Šiaurės šalių kaulų ir raumenų sistemos klausimynas bei Kopenhagos psichosocialinis klausimynas. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS programinis paketas (v.22). Duomenų analizei naudotasχ2 kriterijus, Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims, taikyta dvinarė logistinė regresija. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai.90,3 proc. tiriamųjų per paskutinius 12 mėn. skundėsi sutrikimais bent vienoje iš kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijų, dažniausiai kaklo / sprando (63,1 proc.), apatinės nugaros dalies (62,1 proc.) ir pečių (56,3 proc.) srityse. 73,8 proc. tiriamųjų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai trukdė normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn., dažniausiai tam trukdė sutrikimai pečių (44,7 proc.), apatinės nugaros dalies (43,7 proc.) ir kaklo / sprando (41,7 proc.) srityse. Iš psichosocialinių darbo sąlygų veiksnių didžiausią vidutinį įvertį turėjo kognityviniai reikalavimai (71,55 (SN=17,44) balų), jutiminiai reikalavimai (64,32 (SN=17,76) balų), atsakomybės darbe reikalavimai (64,32 (SN=22,88) balų) bei emociniai reikalavimai (63,96 (SN=20,21) balų). Psichosocialinės rizikos didėjimas 3,90 [95 proc. PI=1,98-7,65] karto padidina galimybę turėti nusiskundimų sutrikimais kaklo / sprando srityje per paskutinius 12 mėn. Psichosocialinės rizikos didėjimas taip pat 2,34 [95 proc. PI=1,37-4,00] karto padidina galimybę 3 turėti nusiskundimų sutrikimais pečių srityje per paskutinius 12 mėn., 1,74 [95 proc. PI=1,02-2,96] karto padidina galimybę turėti nusiskundimų sutrikimais viršutinėje nugaros dalyje per paskutinius 12 mėn. bei 3,85 [95 proc. PI=2,03-7,33] karto padidina galimybę, jog sutrikimai kaklo / sprando srityje trukdys normaliai gyventi ir dirbti įprastus darbus per paskutinius 12 mėn. Išvados. Didžioji dauguma X biudžetinės įstaigos darbuotojų per paskutinius 12 mėn. skundėsi sutrikimais kaulų ir raumenų sistemoje. Beveik trims ketvirtadaliams X biudžetinės įstaigos darbuotojų tokie sutrikimai per paskutinius 12 mėn. trukdė normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus. X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės rizikos vidutinis įvertis mažesnis nei pusė galimo maksimalaus įverčio. Psichosocialinės rizikos didėjimas padidina galimybę turėti nusiskundimų sutrikimais kaklo / sprando, pečių ir viršutinės nugaros dalies srityse, taip pat galimybę, kad sutrikimai kaklo / sprando srityje trukdys normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn. Moterys turi didesnę galimybę turėti nusiskundimų kaklo/ sprando srityje ir viršutinėje nugaros dalyje bei didesnę galimybę, kad sutrikimai kaklo/ sprando srityje trukdys joms normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn. Trumpesnė darbo su kompiuteriu trukmė (mažiau nei 40 val. per savaitę) sumažina galimybę turėti nusiskundimų kaklo / sprando ir pečių srityse per paskutinius 12 mėn.

Research aim: to evaluate the conditions of the X budgetary institution’s employees’ psychosocial environment and their relations with subjective health disorders. Research objectives: 1. To identify and evaluate complaints of the X budgetary institution’s employees on subjective health. 2. To evaluate psychosocial working conditions of the X budgetary institution’s employees. 3. To assess relations between psychosocial working conditions and complaints in subjective health. Research methodology. A sectional-type study was performed. The study was conducted in Kaunas, in 2018-2019. 103 staff members, working on a computer in one budgetary institution, participated in the survey. Response rate - 82.4 percent. Research tools - a questionnaire consisting of general questions, the Nordic Countries’ Musculoskeletal System Questionnaire and the Copenhagen Psychosocial Questionnaire. SPSS software package (v.22) was used for statistical data analysis. Data analysis was performed using χ2 criteria, Spirmen rank correlation coefficient, Student-t criteria for independent samples, applied binary logistic regression. Differences are considered statistically significant when p<0,05. Research results. 90.3 percent of subjects over the last 12 months complained of having problems in at least one of the localizations of the musculoskeletal system, mostly in the neck / nape (63.1%), lower back (62.1%) and shoulders (56.3%). In 73.8 percent of subjects, musculoskeletal disorders interfered with normal life and routine work in the last 12 months, usually in shoulders (44.7%), lower back (43.7%) and neck / nape (41.7). %). Among the factors of psychosocial working conditions, the highest average estimates were cognitive requirements (71.55 (SN = 17.44) points), sensory requirements (64.32 (SN = 17.76) points), job requirements (64.32 (SN = 22.88) points) 5 and emotional requirements (63.96 (SN = 20.21) points). Increase in psychosocial risk increases the possibility by 3.90 [95 percent. PI = 1.98-7.65] times of having neck / nape complaints in the last 12 months. The increase in psychosocial risks also instantly increases the possibility by 2.34 [95 percent. PI = 1.37-4.00] times of having complaints in the shoulder area over the past 12 months, increases the possibility by 1.74 [95 percent. PI = 1.02-2.96] times of having complaints in the upper back in the last 12 months. and increases the possibility by 3.85 [95%] PI = 2.03-7.33] times that neck / nape disorders will hinder normal life and work during the last 12 months. Conclusions. The overwhelming majority of employees in the X budgetary institution over the past 12 months complained about problems in the musculoskeletal system. For almost three-quarters of the X budgetary institution’s employees such disorders interfered with normal life and routine work in the last 12 months. The X budgetary institution’s employees’ average estimate of the psychosocial risk is less than half of the possible maximum estimate. The increase in psychosocial risk increases the possibility of having complaints of disorders in the neck / nape, shoulders, and upper back areas, as well as the possibility that disorders in the neck / nape area will interfere with normal life and work during the last 12 months. Women have a greater possibility of having neck / nape complaints and upper back pain and a greater chance of neck / nape problems preventing them from living and working normally during the last 12 months. A shorter duration of work with a computer (less than 40 hours per week) reduces the possibility of having complaints in the neck / nape area and shoulders in the last 12 months.