Pieno kokybės ir sudėties rodiklių analizė skirtingo dydžio karvių fermose

Jau nuo seno Lietuvoje didelę reikšmę turi pienininkystė. Šios ūkio šakos tradicijos šalyje datuojamos dar antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Ilgą laiką bene vieninteliai gyvulių augintojai buvo pavienės šeimos, šeimų ūkiai, dažniausiai auginantys 1 – 3 karves. Pienininkystė Lietuvoje ypač plėtėsi pastaruosius du šimtmečius, per kuriuos pastebėta ir ūkių stambėjimo tendencija. Didėjant ūkių stambėjimo tendencijai yra svarbu įvertinti šio reiškinio įtaką pieno kokybiniams ir kiekybiniams parametrams bei nustatyti galimus ryšius tarp atskirų pieno rodiklių ir fermų dydžio. Jau dabar kitose šalyse atlikti įvairūs tyrimai rodo, jog egzistuoja tam tikras sąryšis tarp fermų dydžio ir įvairių pieno parametrų. Fermos dydis gali turėti įtakos ne tik pieno kokybei ir išgaunamam kiekiui, bet ir auginamų karvių sveikatingumui, užkrečiamų ligų plitimui. Visa tai skatina įvertinti esamą padėtį mūsų šalies pieno ūkiuose, kurių stambėjimas veda prie panašių problemų. Norint nustatyti esamą padėtį ir įvertinti ar visuomet, didėjant ūkiams didėja ir jų teikiamos produkcijos (pieno) kokybė, būtina atlikti karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklių analizę iš skirtingų dydžių fermų. Darbo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti pieno sudėties ir kokybės rodiklius skirtingo dydžio karvių bandose. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pieno riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekį piene. 2. Atlikti somatinių ląstelių skaičiaus piene, bendro bakterino užterštumo ir užšalimo temperatūros analizę. 3. Palyginti ir įvertinti pieno sudėtį ir kokybę, priklausomai nuo bandos dydžio. Išvados: 1. Nustatyti statistiškai patikimi (p<0,05) riebalų kiekio piene skirtumai tarp visų karvių fermų intervalų. Riebalų kiekis piene mažėjo, o baltymų ir urėjos kiekis proporcingai didėjo, didėjant karvių skaičiui. 2. Laktozės kiekis piene nežymiai, tačiau su žymiais svyravimais buvo didesnis karvių, kurios laikomos stambiose fermose, piene (400 ir daugiau karvių). 3. Visose tirtose fermose baltymų ir riebalų (išskyrus fermas, kuriose laikoma 100-200 karvių) kiekis piene ganykliniu laikotarpiu buvo statistiškai patikimai mažesnis nei tvartiniu (p<0,05). Didžiausi skirtumai nustatyti 50 – 100 karvių laikančiose fermose (0,42 proc. riebalų ir 0,27 proc. baltymų). 4. Patikimai didesnis laktozės kiekis piene ganykliniu periodu buvo tik mažiausiose fermose. Didesnėse fermos laktozės piene daugiau buvo tvartiniu periodu (didžiausias skirtumas (0,08 proc.) buvo 100-200 karvių bandose). 5. Patikimų sąsajų tarp fermos dydžio ir somatinių ląstelių skaičiaus piene nenustatyta. Nustatytas nežymus bakterijų skaičiaus piene ir maksimalios užšalimo temperatūros mažėjimas fermoms stambėjant. 6. Tirtose fermose bakterijų skaičius piene nuo sezono nepriklausė (p<0,05), o somatinių ląstelių skaičius ganykliniu periodu didesnis buvo stambiose (200-400 ir daugiau kaip 400 karvių) fermose.

Object and tasks of work: The aim of this work was to estimate the effects of farm size to milk quality and composition. Totally ten farms during one year period were analyzed. Farms were divided into five groups according to number of cows per farm (less 50 cows, 50 – 100, 100 – 200, 200 – 400, more then 400 cows). The averages of fat, protein, lactose, urea, somatic cells, bacteria and the maximal values of freezing point were analyzed. Also, the composition and quality of milk was compared between pasture (from May to September) and cattle sheds (from October to April) periods. The results showed that averages of fat contains are significantly different (P < 0,05) in all farm groups and the value tend to decrease then farm size increase. Also, the increase of protein and urea with the farm size was detected. No significant difference (P > 0,05) of lactose content averages was found out. Bacteria count and especially maximal freezing point had a tendency to lower then the farms size increased. Fat and protein contents in milk were significantly (P < 0,05) lower during the pasture period. The lactose compound was significantly higher in shed period only in large farms (having 100 and more cows). The averages of urea were significantly higher during the pasture period only in largest and middle sized (100 – 200 cows) farms. As for milk quality, there were no significant difference of bacteria count during pasture and shed periods. However, the count of somatic cells was significantly higher (P < 0,05) during pasture period in large farms (having 100 and more cows.