Sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumai ir sąsajos su galimais pakitimais elektroencefalogramose

Erikos Paulauskaitės baigiamasis magistro darbas pavadinimu „Sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumai ir sąsajos su galimais pakitimais elektroencefalogramose”. Tyrimo tikslas: Nustatyti sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir sąsajas su galimais pakitimai elektroencefalogramose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės demografines ir klinikines charakteristikas bei nustatyti jų tarpusavio sąsajas. 2. Įvertinti sergančių išsėtine skleroze ir sveikų tiriamųjų populiacijoje nuovargio ypatumus. 3. Palyginti sergančių išsėtine skleroze ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės vertinimą. 4. Nustatyti sergančių išsėtine skleroze nuovargio ypatumus ir galimas sąsajas su pakitimai EEG. Tyrimo atlikimo metodai: Tyrimas vykdytas LSMU KK Neurologijos skyriuje 2017 liepos – gruodžio mėnesiais. Tiriamiesiems buvo atlikta apklausa, jie buvo įvertinti pagal Modifikuotą nuovargio įvertinimo skalę ir trumpos formos gyvenimo kokybės klausimyną (SF – 12). Sergantiems IS buvo įvertinti ligos klinikinės charakteristikos, atliktas elektroencefalografijos tyrimas. Analizė atlikta Microsoft Excel, atviro kodo statistinė programa R ir SPSS 25.0 statistiniu paketu. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 15 vyrų ir 30 moterų, kurie serga išsėtine skleroze. Kontrolinę grupę sudarė 18 vyrų ir 27 moterys. Tiriamųjų grupių amžius, ūgis, svoris statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Rezultatai: Išsėtine skleroze sergantys dažniau turėjo gretutinių autoimuninių ligų, buvo patyrę psichinę arba galvos traumą, buvo bedarbiai, vieniši ir metę rūkyti lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Sergantys išsėtine skleroze dažniausiai skundėsi smegenėlių funkcijos sutrikimo sukeltais simptomais, o rečiausiai smegenų kamieno funkcijos sutrikimo sukeltais simptomais. Sergantys savo nuovargį vertino didesniais balais lyginant su kontroline grupe, o moterys didesniais balais nei vyrai. Didžiausią nuovargį jautė sergantys pirmine progresuojančia eiga. Sergantys išsėtine skleroze savo sveikata vertina neblogai, o kontrolinės grupės tiriamieji gerai. Kontrolinės grupės tiriamieji savo gyvenimo kokybę vertina geriau lyginant su sergančiais. Daugiausia elektroencefalogramose pakitimų buvo nespecifinių epilepsiforminių, lokalių keliose vietose, dažniausiai kairėje temporaliai. Tai nesiskyrė tarp lyčių ir tarp jaučiančių bei nejaučiančių nuovargio. Išvados: 1. Sergantys išsėtine skleroze rečiau turėjo žalingų įpročių, dažniau turėjo gretutinių autoimuninių ligų, ir buvo patyrę traumų. 2. Sergantys išsėtine skleroze jautė didesnį nuovargį. 3. Sergantys išsėtine skleroze savo sveikatos būklę vertino neblogai, o kontrolinės grupes tiriamieji gerai. 4. Sergantys išsėtine skleroze jautė ryškesnį fizinį nuovargį. Su EEG susijusių nuovargio pakitimų nebuvo nustatyta.

Erika Paulauskaitė final master’s thesis “The Peculiarities of Fatigue in Patients with Multiple Sclerosis and Connection with Possible Changes in Electroencephalograms”. The aim: To determine the peculiarities of fatigue in patients with multiple sclerosis and connections with possible changes in electroencephalograms. The research tasks: 1. To analyze the demographic and clinical characteristics of patients with multiple sclerosis and control group as well as to determine the connection. 2. To evaluate the fatigue characteristics of patients with multiple sclerosis and healthy respondents. 3. To carry out a comparative assessment of quality of life in patients with multiple sclerosis and control group. 4. To determine the peculiarities of fatigue in patients with multiple sclerosis and possible relations with electroencephalograms changes. The research methods: The study was conducted at the Department of Neurology of LSMU Kaunas Clinics in July - December of 2017. The respondents were interviewed, they were evaluated according to the Modified Fatigue Assessment Scale and SF-12 questionnaire. In addition, the clinical characteristics of the disease were evaluated in the patients with multiple sclerosis and an electroencephalography was performed. The analysis is carried out by using Microsoft Excel, open source statistical software R and SPSS 25.0 statistical package. Participants of the study: 15 men and 30 women with multiple sclerosis were chosen to participate in the study. The control group consisted of 18 men and 27 women. Statistically, age, height, and weight of the people in groups were not significantly different. Results: Compared to the control group population, patients with multiple sclerosis were more likely to have co-morbid autoimmune diseases, had mental or head traumas, were unemployed, single, and former smokers. The most common symptoms, in patients with multiple sclerosis, were caused by cerebellum defections and the least common symptoms were caused by brain stem disorders. Patients with multiple sclerosis evaluated fatigue at higher scores compared to the control group, and women scored higher than men. The patients with multiple sclerosis in primary progress suffered from the most severe fatigue. Patients with multiple sclerosis evaluated their health as satisfactory, whereas, the healthy control group evaluated it as good. The control group evaluated the quality of their life better than patients with multiple sclerosis. Major changes in electroencephalograms were non-specific to epilepsy, localized in several areas, usually in the left temporally. There was no difference between men and women and changes in electroencephalograms. In addition, there was no difference between the fatigue and changes in electroencephalograms. Conclusions: 1. Those with multiple sclerosis rarely had harmful habits but often had co-morbided autoimmune diseases and injuries. 2. Patients with multiple sclerosis felt more tired. 3. Patients with multiple sclerosis evaluated their health as satisfactory and the healthy control group evaluated it as good. 4. Patients with multiple sclerosis felt more severe fatigue but there were no electroencephalograms-related fatigue abnormalities.