Veido rožinė sergančių pacientų mitybos įpročių ir žinių sąsajos su ligos simptomais
Tamašauskienė, Sandra |
Trišauskė, Justina | Recenzentas / Reviewer |
Gyvensenos medicina VEIDO ROŽINE SERGANČIŲ PACIENTŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR ŽINIŲ SĄSAJOS SU LIGOS SIMPTOMAIS Sandra Tamašauskienė Mokslinis vadovas dr. Justina Paulauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2026, 60 p. Darbo tikslas. Įvertinti veido odos rožine sergančių pacientų mitybos įpročius, žinias apie ligą ir jų tarpusavio sąsajas, siekiant nustatyti, kaip mityba įtakoja ligos simptomus. Uždaviniai. 1. Ištirti pacientų, sergančių veido odos rožine, mitybos įpročius. 2. Nustatyti veido rožine sergančių pacientų žinias apie ligą. 3. Įvertinti veido rožine sergančių pacientų žinių ir mitybos įpročių sąsajas su ligos simptomais. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 m. liepos – gruodžio mėnesiais. Tiriamieji - pilnamečiai, kuriems veido odos rožinė buvo diagnozuota gydytojo dermatovenerologo. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa parengta autorės, remiantis literatūros šaltiniais. Apklausa vykdyta socialinio tinklo Facebook platformoje. Surinkta 212 anketų. Duomenys analizuoti taikant Chi kvadrato (χ2) testą, Spearman koreliacinę analizę ir neprametrinis Kruskal-Wallis testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentų mitybos įpročiai buvo vidutinio lygio. Mitybos elgsenos indeksas 3,03 (skalėje nuo 0 iki 5), o maisto produktų vartojimo indeksas – 2,52 (skalėje nuo 0 iki 5). Nustatyta, kad dalis respondentų pasižymėjo netinkamais mitybos įpročiais: valgymas skubant, valgymas naudojantis telefonu ar žiūrint televizorių bei galimai rožinės simptomus provokuojančių produktų vartojimas. Respondentų žinių apie veido odos rožinę lygis buvo aukštas: žinių indekso vertė 0,87 iš maksimalaus 1 balo. Dauguma tiriamųjų teisingai atpažino pagrindinius ligos simptomus ir ją provokuojančius veiksnius, tačiau dalis respondentų savo žinias vertina kaip vidutines ir nepakankamas. Nustatytas statistiškai teigiamas ryšys tarp mitybos keitimo ir simptomų stiprumo (p < 0,0001). Vertinant sąsajas tarp žinių, mitybos įpročių ir rožinės pasireiškimo dažnio, statistiškai reikšmingų ryšių nenustatyta (p > 0,05). Išvados. Tyrime dalyvavusių mitybos įpročiai yra vidutiniški, tačiau daliai respondentų būdingi netinkami mitybos pasirinkimai gali turėti įtakos ligos eigai. Nustatytas auštas respondentų žinių apie veido odos rožinę lygis, tačiau dalis jų savo žinias subjektyviai vertina kaip nepakankamas, kas gali rodyti nepasitikėjimą turimomis žiniomis arba jų fragmentiškumą. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp žinių, mitybos įpročių ir rožinės simptomų pasireiškimo dažnio nenustatyta, todėl galima teigti, kad šie veiksniai neturėjo tiesioginės įtakos rožinės simptomų pasireiškimui.
Lifestyle Medicine ASSOCIATIONS BETWEEN DIETARY HABITS, KNOWLEDGE, AND DISEASE SYMPTOMS IN PATIENTS WITH FACIAL ROSACEA Sandra Tamašauskienė Scientific supervisor: Dr. Justina Paulauskienė Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2026, 60 p. Aim of the study. To evaluate the dietary habits of patients with facial rosacea, their knowledge about the disease, and the relationships between these factors in order to determine how diet influences disease symptoms. Objectives. 1.To investigate the dietary habits of patients with facial rosacea. 2. To determine the level of knowledge about the disease among patients with facial rosacea. 3. To assess the relationships between patients’ knowledge, dietary habits, and disease symptoms. Methods. A quantitative cross-sectional study was conducted from July to December 2025. The study population consisted of adults diagnosed with facial rosacea by a dermatologist. Data were collected anonymous questionnaire developed by the author based on scientific literature. The survey was distributed via the Facebook platform, and 212 completed questionnaires were included in the analysis. Statistical analysis was performed using the Chi-square (χ²) test, Spearman correlation, and the non-parametric Kruskal–Wallis test. A significance level of p < 0.05 was applied. Results. The findings revealed that respondents’ dietary habits were of moderate quality. The dietary behavior index reached 3.03 out of 5, while the food consumption index was 2.52 out of 5. Some participants reported unfavorable eating behaviors, such as eating quickly, eating while using electronic devices, and consuming foods potentially triggering rosacea symptoms. The level of knowledge about facial rosacea was high, with a knowledge index of 0.87 out of 1. Most respondents correctly identified key symptoms and triggering factors, although a proportion perceived their knowledge as only moderate or insufficient. A statistically significant positive association was observed between dietary changes and symptom severity (p < 0.0001). No statistically significant relationships were found between dietary habits, knowledge, and the frequency of symptom occurrence (p > 0.05). Conclusions. The dietary habits of patients with facial rosacea were moderate, but certain unfavorable choices may contribute to disease progression. Although the level of knowledge was high, subjective evaluation of insufficient knowledge suggests possible uncertainty or fragmented understanding. The lack of significant associations between knowledge, dietary habits, and symptom frequency indicates that these factors may not have a direct effect on symptom occurrence, although dietary changes may influence symptom severity.