Babesia canis ir erkinio encefalito viruso (EEV) paplitimas šunų kraujo prisisiurbusiose erkėse
Jasionytė, Danielė |
Recenzentas / Reviewer |
Šio darbo tikslas buvo molekuliniais metodais nustatyti šunų kraujo prisisiurbusių erkių užkrėstumą B. canis ir erkinio encefalito virusu (EEV), taip pat babezioze sirgusių šunų užkrėstumą EEV bei įvertinti B. canis ir B. canis bei EEV užsikrėtusių šunų grupėse vyraujančius simptomus ir kraujo morfologinio, biocheminio ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimų rezultatus. Iš viso buvo ištirta 51 babezioze sirgęs šuo ir 53 šunų kraujo prisisiurbusios erkės. Tyrimo metu buvo surinkta šunų anamnezė, atliktas klinikinis tyrimas, atlikti kraujo morfologinis, biocheminis, CRB ir kraujo tepinėlio mikroskopinis tyrimai, nuo šunų nurinktos kraujo prisisiurbę erkės. Šunų kraujo mėginiai bei erkės buvo tiriami molekuliniais metodais (PGR ir AT-PGR), siekiant nustatyti B. canis ir EEV patogenus. Nustatyta, kad daugiausia nuo šunų surinktų erkių priklausė I. ricinus rūšiai (n = 37), mažesnę dalį sudarė D. reticulatus (n = 16). Tyrime B. canis bei mišri B. canis ir EEV infekcija dažniau nustatyta D. reticulatus erkėse (p < 0,05), o EEV dažniau aptiktas I. ricinus erkėse (p > 0,05). Mišri B. canis ir EEV infekcija buvo diagnozuota 19,6 proc. babezioze sirgusių šunų (10/51). Lyginant tik B. canis infekuotus šunis su mišria B. canis ir EEV infekcija sirgusiais šunimis nustatyta, kad dažniau tik babezioze sirgusiems šunims pasireiškė apetito stoka (p < 0,05), o kitų simptomų dažnis tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Abiejose grupėse nustatytas HCT, LYM, PLT, PCT rodiklių sumažėjimas bei MPV rodiklio padidėjimas virš fiziologinės normos ribos. WBC mediana tik babezioze sirgusių šunų grupėje buvo didesnė nei mišria infekcija sirgusių šunų grupėje (p < 0,05). Abiejose grupėse biocheminių kraujo rodiklių medianos išliko fiziologinės normos ribose, o CRB koncentracija kraujyje buvo padidėjusi iki 126,8 ± 62,5 mg/L.
The aim of this study was to use molecular methods to determine the prevalence of B. canis and tick-borne encephalitis virus (TBEV) in blood-fed ticks collected from dogs, as well as TBEV infection in dogs diagnosed with babesiosis, and to evaluate the prevailing clinical signs and the results of hematological, biochemical, and C-reactive protein (CRP) blood tests in groups of dogs infected with B. canis only and with mixed B. canis and TBEV infection. A total of 51 dogs diagnosed with babesiosis and 53 blood-fed ticks collected from dogs were examined. During the study, anamnesis data were collected, a clinical examination was performed, hematological, biochemical, CRP, and blood smear microscopic examinations were performed, and blood-fed ticks were collected from the dogs. Blood samples and ticks were analyzed using molecular methods to detect B. canis and TBEV. Most collected ticks belonged to I. ricinus (n = 37), while D. reticulatus accounted for a smaller proportion (n = 16). B. canis and mixed B. canis and TBEV infection were more frequently detected in D. reticulatus ticks (p < 0.05), whereas TBEV was more often found in I. ricinus ticks (p > 0,05). Mixed B. canis and TBEV infection was diagnosed in 19.6 % of dogs with babesiosis (10/51). Loss of appetite was more frequent in dogs infected only with B. canis (p < 0,05), whereas other clinical signs did not differ significantly between groups. In both groups, decreased HCT, LYM, PLT, and PCT values and increased MPV above physiological limits were found. WBC median was higher in dogs with babesiosis only than in dogs with mixed infection (p < 0,05). In both groups, the median values of biochemical blood parameters remained within the physiological reference range, while the concentration of CRP in the blood was elevated to 126.8 ± 62.5 mg/L.