Vaikų įgimtų inkstų ir šlapimo takų anomalijų biožymenų analizė
Skirutytė, Skaistė |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member |
Skaistė Skirutytė. Vaikų įgimtų inkstų ir šlapimo takų anomalijų žymenų analizė Darbo tikslas. Įvertinti biožymenų reikšmę vaikų įgimtų inkstų ir šlapimo takų anomalijų prognozavimui. Uždaviniai. Įvertinti ir palyginti pacientų, sergančių įgimtomis inkstų ir šlapimo takų anomalijomis, klinikinių požymių, laboratorinių ir radiologinių tyrimų rodiklių prognostinę vertę, taip pat įvertinti biožymenų TGF-β1, MCP-1 ir cistatino C ekspresiją kraujyje ir jų raiškos sąryšį su ligos prognoze. Metodai. Atliktas prospektyvinis atvejo–kontrolės tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai iki 18 metų, gydyti LSMU KK Vaikų chirurgijos skyriuje 2021–2025 m. Tiriamųjų grupę sudarė pacientai, sergantys įgimtomis inkstų ir šlapimo takų anomalijomis – UPJO, kontrolinę – sveiki vaikai. Kraujyje nustatytos TGF-β1, MCP-1 ir cistatino C koncentracijos ELISA metodu. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programą, taikant Mann–Whitney U testą, Spearman koreliaciją, linijinę regresiją ir ROC analizę. Reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 75 pacientai (38 tiriamoji, 37 kontrolinė grupė). Grupės pagal amžių ir lytį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tiriamųjų grupėje glomerulų filtracijos greičio mediana pagal Schwartz buvo 108 ml/min/1,73 m², pagal CKiD U25 – 96 ml/min/1,73 m²; 76,5 % pacientų nustatyta I stadijos lėtinė inkstų liga, o daugiau nei pusei – III laipsnio hidronefrozė. TGF β1, MCP-1 ir cistatino C koncentracijos tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai p = 0,677; p = 0,385; p = 0,172) ir neatskyrė tiriamosios ir kontrolinės grupių (AUC = 0,528; 0,583; 0,634). TGF-β1 koncentracija buvo statistiškai reikšmingai susijusi su hidronefrozės laipsniu praėjus 1 mėn. po operacijos (β = 0,845; p = 0,016; r = 0,400; p = 0,039). MCP-1 koncentracija reikšmingai koreliavo su inksto geldelės ir taurelių skersmenimis praėjus 3–6 mėn. ir 1 metams po operacijos (r = 0,486–0,857; p < 0,05). Cistatino C reikšmingų sąsajų su pooperaciniais rodikliais nenustatyta (p > 0,05). Išvados. TGF-β1, MCP-1 ir cistatinas C nepasižymėjo diagnostiniu tikslumu nustatant UPJO. Tačiau TGF-β1 ir MCP-1 ekspresija kraujyje siejosi su po operacijos išliekančia hidronefroze ir atskleidė šių biožymenų potencialą UPJO prognostikoje. TGF-β1 koncentracija siejosi su hidronefrozės lygiu praėjus 1 mėnesiui po operacijos. MCP-1 koncentracija buvo susijusi su inksto geldelės ir taurelių skersmeniu praėjus 3–6 mėnesiams ir 1 metams po operacijos. Cistatino C koncentracija kraujyje neparodė reikšmingos diagnostinės ar prognostinės vertės. Iš rutininių labaratorinių ir radiologinių tyrimų, atliekamų UPJO pacientų vertinimui, tik didesnė šlapalo koncentracija serume buvo susijusi su ryškesniais pooperaciniais struktūriniais pokyčiais. Siekiant patvirtinti serumo biožymenų klinikinį pritaikomumą UPJO prognostikoje, reikalingi didesnės apimties prospektyviniai tyrimai.
Aim. To evaluate the prognostic significance of blood biomarkers in children with congenital anomalies of the kidney and urinary tract (CAKUT). Objectives. To assess the prognostic value of clinical, laboratory and radiological parameters, and to determine the association between postoperative outcomes and serum levels of TGF-β1, MCP 1 and cystatin C. Methods. A prospective case–control study was conducted including children under the age of 18 who were treated at the LSMU KK between 2021 and 2025. The study group comprised patients with CAKUT, specifically those with UPJO, while the control group included healthy children. Serum concentrations of TGF-β1, MCP-1 and cystatin C were measured using ELISA. Statistical analysis was performed using SPSS software, applying Mann–Whitney U test, Spearman’s correlation, linear regression and ROC curve analysis. Statistical significance was set at p < 0.05. Results. A total of 75 patients were included. The study group comprised 38 patients, while the control group consisted of 37. No significant differences in age or sex distribution were observed between groups. In the study group, median glomerular filtration rate was 108 ml/min/1.73 m² (Schwartz) and 96 ml/min/1.73 m² (CKiD U25). 76.5% had stage I chronic kidney disease, and more than half presented with grade III hydronephrosis. There were no significant differences in serum TGF-β1, MCP-1 and cystatin C levels between groups (p = 0,677, p = 0,385 and p = 0,172, respectively) and the levels showed poor discriminatory ability (AUC = 0,528–0,634). TGF-β1 was found to be significantly associated with the grade of hydronephrosis at one month postoperatively (β = 0.845, p = 0,01; r = 0,400, p = 0,039). Significant correlations were demonstrated between MCP 1 and renal pelvis and calyx diameters at 3–6 months and 1 year after surgery (r = 0,486–0,857; p < 0,05). No significant associations were observed for cystatin C (p > 0,05). Conclusions. Serum levels of TGF-β1, MCP-1 and cystatin C are not useful in diagnosing UPJO. However, there was an association between TGF-β1 and MCP-1 and postoperative outcomes, suggesting their potential role as prognostic biomarkers. TGF-β1 reflects early postoperative changes, whereas MCP-1 is associated with later structural alterations. By contrast, cystatin C showed no prognostic value. Among the routine laboratory and radiological parameters used in the evaluation of patients with UPJO, only higher serum urea concentration was associated with more pronounced postoperative structural changes. Further large-scale prospective studies are needed to confirm the clinical applicability of serum biomarkers in the prognostic assessment of UPJO.