Demografiniai – socialiniai pirminės sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumai sveikatos priežiūros įstaigoje
Banevičienė, Rima |
Petrauskienė, Jadvyga |
Milašauskienė, Žemyna | Recenzentas / Reviewer |
Petrauskienė, Jadvyga | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Ustinavičienė, Rūta | Komisijos narys / Committee Member |
Vladičkienė, Jurgita | Komisijos narys / Committee Member |
Gendvilis, Stasys | Komisijos narys / Committee Member |
Misevičienė, Irena | Komisijos narys / Committee Member |
Kalėdienė, Ramunė | Komisijos narys / Committee Member |
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – tai kiekvieno gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio proceso atveju pasinaudoti sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis.
Darbo tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sveikatos priežiūros įstaigoje „Telšių sveikata“, priklausomai nuo demografinių – socialinių pacientų charakteristikų.
Tyrimo metodika. 2006 m. balandžio mėn. atliktas anoniminis anketinis pacientų tyrimas. Apklausoje dalyvavo UAB „Telšių sveikata“ pas bendrosios praktikos gydytojus besilankantys pacientai. Buvo išdalinta 400 apklausos anketų, užpildyta ir grąžinta – 359, atsakas – 89,75 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos programiniu paketu.
Rezultatai. Daugiau kaip pusė visų respondentų (62,8 proc.) į bendrosios praktikos gydytojus kreipiasi dėl ligos. Dažniau moterys (5,4 karto), negu vyrai (4,5 karto). Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas teritoriniu požiūriu geresnis miesto respondentams. Jie greičiau pasiekia savo gydymo ���staigą, todėl patenkintų kelionės laiku iki UAB „Telšių sveikata“ dvigubai daugiau yra miesto respondentų (92,0 proc.), kaimo (47,3 proc.). Dažniausiai registracijos talone nurodytu laiku pas gydytoją nepatenka vyriausi respondentai (31,6 proc.). Laiku nepatekę, prie gydytojo kabineto durų ilgiau priėmimo laukia kaimo respondentai. Taip pat ilgiau laukia vyrai, negu moterys. Daugiau kaip valandą laukia 11,0 proc. vyrų ir 1,5 proc. moterų. Organizaciniu požiūriu sveikatos priežiūros prieinamumas skiriasi miesto bei jaunesnių respondentų naudai. Reikiamų vaistų neįperka 6,5 proc. miesto ir 14,3 kaimo respondentų. Finansiniu požiūriu prieinamumas geresnis vidutinio amžiaus, miesto respondentams. Dažniausiai į gydytojus kreipiasi išsiskyrę ir našliai taip pat mažiau išsimokslinę, mažesnes pajamas gaunantys respondentai. Jiems tiek teritorinis, tiek organizacinis, tiek finansinis pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas yra blogesnis negu didesnes pajamas gaunantiems, aukštesnį išsimokslinimą turintiems respondentams.
Išvados ir rekomendacijos. Daugelis UAB „Telšių sveikata“ pacientų patenkinti kelionei į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą sugaištu laiku, taip pat beveik du trečdaliai pilnai patenkinti registracijos tvarka, tačiau 21,7 proc. nepatenka pas gydytoją registracijos talone nurodytu laiku. Geresnis pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas teritoriniu, organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra miesto respondentams. Aukštesnį išsimokslinimą turintiems, didesnes pajamas gaunantiems pacientams pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas teritoriniu, organizaciniu ir finansiniu požiūriu yra geresnis.
Norint pagerinti pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą, reikia artinti bendrosios praktikos gydytojo paslaugas prie gyventojų.
Raktažodžiai: pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas, demografiniai - socialiniai netolygumai.
Introduction. The accessibility of primary health care – in the chance for the each citizen to avail oneself of health care services in case of illness or pathological process. The aim of study. To evaluate the accessibility of health care services in primary health care service office „Telšių sveikata“ depending on the patients demografic – social characteristics. Methods. An anonymous questionnaire study was carried out in April 2006. Patients visiting the doctors of primary health care service office “ Telšių sveikata” filled in the questionnaire. 400 questionnaires were distributed among patients, of which 359 questionnaires were completed. The response rate of completed questionnaires was 89,75. Statistical analysis of the data was conducted using SPSS programming packet. Results. More than half of all respondents (62,8%) consulted a doctor due to illness. More frequently female patients (5,4 times), male patients (4,5 times). The territorial access of primary health care is better for urban respondents, because they could easies to reach their health care institution 92 % of them are satisfied in time, reaching the places only 47,3 % of rural patients. 31,6 % of senior patients can’t see the doctor at the fixed time. Rural respondents waited at the physician room longer than urban respondents, longer waited male patients than female. More than one hour had waited 11,0 % males and 1,5 % females. The organizational access was better for urban young respondents. 6,5 % urban and 14,3% rural respondents have not enough money to by necessary medicines. The financial access is better for middle-aged urban respondents. Social inequalities of primary health care are in analysis of patients education, income. Mostly consult a doctor widowers and divorced also less educated respondents with low income consult a doctor The territorial, organizational and financial accessibility for them was worse than for respondents with high income and higher education. Conclusions and recommendations. The majority of respondents of health care service office “ Telšių sveikata” were satisfied in traveling time, near by two thirds of respondents are satisfied in established order of registration, but 21,7 % of respondents not access at the said time to physician. The territorial, organizational and financial primary health care accessibility was better for urban respondents. Clear – cut social inequalities were find in analysis of patients’ education, income. In order to improve health care accessibility it is necessary to set the doctors’ service closer to patients and upgrade the activity of health care institution, Key words: accessibility of primary health care demographic and social inequalities.