Alytaus miesto 18–30 metų amžiaus žmonių rizikingos elgsenos ir gyvensenos įpročių sąsajų su burnos sveikata tyrimas

Taikomoji visuomenės sveikata ALYTAUS MIESTO 18–30 METŲ AMŽIAUS ŽMONIŲ RIZIKINGOS ELGSENOS IR GYVENSENOS ĮPROČIŲ SĄSAJŲ SU BURNOS SVEIKATA TYRIMAS Evelina Kerevičiūtė Mokslinis vadovas doc. dr. Lolita Šileikienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2025. 72 p. Darbo tikslas. Įvertinti Alytaus miesto jaunų žmonių burnos sveikatos būklę ir jos sąsajas su rizikinga elgsena bei gyvensenos įpročiais. Uždaviniai:

1. Įvertinti jaunų žmonių rizikingą elgseną: tabako, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą.
2. Nustatyti jauno amžiaus žmonių gyvensenos: fizinio (ne)aktyvumo, mitybos, darbo ir poilsio, burnos higienos įpročius.
3. Nustatyti tiriamųjų burnos sveikatos būklės vertinimą ir jo sąsajas su rizikinga elgsena, emocine savijauta ir gyvensenos įpročiais. Metodika. Kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas buvo atliktas 2024 m. birželio–rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo Alytaus X odontologijos klinikos 18–30 metų amžiaus pacientai. Tyrimo instrumentas – anoniminis klausimynas. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą „SPSS/w 29.0“. Duomenų statistinei analizei atlikti taikyti aprašomosios statistikos metodai, siekiant įvertinti sąsajas, buvo taikytas χ² testas. Siekiant nustatyti burnos sveikatos vertinimo sąsajas su rizikingo elgesio, gyvensenos ir emocinės savijautos veiksniais, buvo taikyta binarinė logistinės regresijos analizė. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 56,8 proc. tiriamųjų vartojo tabaką, 50,5 proc. –psichotropines medžiagas, 78,6 proc. – alkoholį. Dauguma tiriamųjų (67,3 proc.) buvo fiziškai aktyvūs rečiau nei 4 kartus per savaitę, o 89,7 proc. vyrų ir 40 proc. moterų miegojo trumpiau nei 7 val. per parą. Kelis kartus per dieną energinius gėrimus vartojo 20,8 proc., o saldžius gėrimus – 13,5 proc. respondentų. 73,4 proc. tiriamųjų nurodė patiriantys stresą, o 28,1 proc. teigė, kad griežia dantimis. Moterys dažniau savo burnos sveikatos būklę vertino gerai (53,7 proc.), negu vyrai (22,7 proc.) (p<0,05). Nustatyta, kad gerą emocinę savijautą turėjo 53,6 proc. tiriamųjų. Kasdien naudojantiems tarpdančių priežiūros priemones, dantenų kraujavimas nepasireiškė. Burnos sveikatos vertinimui reikšmingų sąsajų turėjo rizikinga elgsena, gyvensena ir emocinė savijauta. Išvados. Jauno amžiaus žmonės dažnai pasižymėjo rizikinga elgsena – daugiau nei pusė jų vartojo tabaką, alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas. Alkoholį ir energinius gėrimus vartojantys tiriamieji turėjo prastesnę, o daržoves ir vaisius kasdien valgantys tiriamieji turėjo geresnę burnos sveikatą. Nustatyta, kad blogesniam burnos sveikatos vertinimui įtakos turėjo cigarečių, kaitinamojo tabako rūkymas, psichoaktyvių medžiagų, alkoholio, energinių gėrimų vartojimas, fizinis neaktyvumas, prastas miego kokybės vertinimas, emocinė savijauta bei mityba.

Applied Public Health RISK BEHAVIOUR AND LIFESTYLE PATTERNS IN RELATION TO ORAL HEALTH AMONG YOUNG ADULTS AGED 18–30 IN ALYTUS CITY Evelina Kerevičiūtė Supervisor Name Surname, Dr. Lolita Šileikienė Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2025. 72 p.

Aim of the study. To assess the oral health status of young people in Alytus city and its associations with risky behavior and lifestyle habits. Objectives:

1. To evaluate risky behaviors of young people: tobacco, alcohol, and psychoactive substance use.
2. To determine lifestyle habits of young individuals: physical (in)activity, nutrition, work and rest, and oral hygiene practices.
3. To assess the participants' evaluation of their oral health status and its associations with risky behaviour, emotional wellbeing, and lifestyle habits. Methods. A quantitative observational analytical cross-sectional study was conducted between June and September 2024. The study involved patients aged 18–30 years attending the X dental clinic in Alytus. The research instrument was an anonymous questionnaire. The collected data were processed and analysed using the statistical software package SPSS/w 29.0. Descriptive statistical methods were applied for data analysis, and the χ² test was used to assess associations. Binary logistic regression analysis was used to determine the associations between oral health assessment and factors related to risky behaviour, lifestyle, and emotional wellbeing. Results were considered statistically significant at p<0.05. Results. The study results revealed that 56.8% of respondents used tobacco, 50,5% – psychotropic substances, 78,6% – alcohol. Most respondents (67.3%) reported being physically active less than four times a week, while 89.7% of men and 40% of women slept less than 7 hours per day. Energy drinks were consumed several times per day by 20.8% and sugary drinks by 13.5% of respondents. A total of 73.4% reported experiencing stress, and 28.1% stated they grind their teeth. Poorer oral health self-assessment was significantly associated with risky behaviour, lifestyle habits and emotional well–being. Conclusions. The study revealed that young people often engage in risky behaviour – more than half reported using tobacco, alcohol, or psychoactive substances. Alcohol and energy drinks consumers had poorer oral health while fruits and vegetables consumers had better oral health. Study revealed that cigarette and heated tobacco smoking, use of psychoactive substances, alcohol, and energy drinks, as well as physical inactivity, poor sleep quality, emotional well–being, have a statistically significant association with poorer self–assessed oral health.