Ortogeriatrinių paslaugų reikalingumo organizuojant darbą ir taikymo praktikoje sąsajos gydytojų ortopedų traumatologų bei slaugytojų požiūriu

Ugnė Armalė. Ortogeriatrinių paslaugų reikalingumo organizuojant darbą ir taikymo praktikoje sąsajos gydytojų ortopedų traumatologų bei slaugytojų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 61 p. Tyrimo tikslas – nustatyti ortogeriatrinių paslaugų reikalingumo organizuojant darbą ir taikymo praktikoje sąsajas gydytojų ortopedų traumatologų bei slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodika – tyrimas vyko 2024 m., gegužės – rugsėjo mėn., visų Kauno ligoninių skyriuose, kurie teikia ortopedines - traumatologines paslaugas. Iš viso dalyvavo 119 respondentų: 60 gydytojų ortopedų traumatologų bei 59 slaugytojai, atsako dažnis 88,8 proc. Anketą sudarė tyrimo autoriai pagal Ong et al. (2021), Van Heghe et al. (2022) ir LR SAM įsakymą Nr. V-912. Gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. 2024-BEC2-306. Tyrimo rezultatai – slaugytojai ir gydytojai sutiko, kad senyvo amžiaus pacientų slaugos ir gydymo procese yra svarbu užtikrinti ortogeriatrinės komandos teikiamas paslaugas (atitinkamai 9,67±0,77 ir 9,59±0,81). Priešoperaciniu laikotarpiu slaugytojai daugiau taikė fizinius (atitinkamai 1,71±0,36 ir 1,97±0,37; p<0,001), psichologinius (atitinkamai 1,81±0,57 ir 2,33±0,53; p<0,001), funkcinius (atitinkamai 1,57±0,49 ir 1,97±0,63; p<0,001) bei dvasinius (atitinkamai 2,18±0,65 ir 2,80±0,49; p<0,001) aspektus lyginant su gydytojais, tačiau gydytojai dažniau taikė bendruosius aspektus (atitinkamai 1,25±0,32 ir 1,97±0,60; p<0,001). Gydytojų ortopedų traumatologų imtyje nustatytos sąsajos tarp socialinių (R=-0,305; p=0,018) ir dvasinių (R=-0,389; p=0,002) aspektų taikymo praktikoje ir reikalingumo vertinimo, o slaugytojų imtyje didesnis fizinių (R=-0,435; p<0,001), psichologinių (R=-0,361; p=0,005), funkcinių (R=-0,284; p=0,029) bei dvasinių (R=- 0,374; p=0,003) aspektų reikalingumo vertinimas buvo susijęs su didesniu šių aspektų taikymu praktikoje. Vertinant pooperacinį laikotarpį nustatyta, kad slaugytojai daugiau taikė fizinius (atitinkamai vidurkis±SN, 1,56±0,35 ir 1,89±0,37; p<0,001), psichologinius (atitinkamai vidurkis±SN, 1,62±0,55 ir 1,92±0,54; p=0,003), funkcinius (atitinkamai vidurkis±SN, 1,62±0,45 ir 1,87±0,57; p=0,008) bei dvasinius (atitinkamai vidurkis±SN, 2,08±0,65 ir 2,76±0,56; p<0,001) aspektus lyginant su gydytojais. Slaugytojai labiau vertino dvasinių (atitinkamai 8,40±2,50 ir 5,86±3,55; p<0,001) aspektų reikalingumą nei gydytojai. Gydytojų ortopedų traumatologų imtyje reikšmingos sąsajos nustatytos tarp dvasinių (R=0,433; p<0,001) ir bendrųjų (R=-0,433; p<0,001) aspektų taikymo praktikoje ir reikalingumo vertinimo, o slaugytojų imtyje didesnis fizinių (R=0,338; p=0,009), psichologinių (R=-0,447; p<0,001), funkcinių (R=-0,263; p=0,044), dvasinių (R=-0,411; p<0,001) bei bendrųjų (R=-0,411; p<0,001) aspektų reikalingumo vertinimas buvo susijęs su didesniu šių aspektų taikymu praktikoje. Išvados – dauguma respondentų akcentavo ortogeriatrinių paslaugų svarbą vyresnių pacientų slaugos ir gydymo procese bei norėjo, kad jų skyriuje dirbtų ortogeriatrinė komanda. Priešoperaciniu laikotarpiu dažniausiai buvo taikomi fiziniai aspektai, kaip skausmo vertinimas ir valdymas, anamnezės bei vartojamų vaistų anamnezės rinkimas. Sarkopenijos, odos būklių, raumenų jėgos, disfagijos ir miego sutrikimų vertinimai bei valdymai buvo taikomi rečiausiai. Slaugytojai dažniau taikė fizinius, psichologinius, funkcinius ir dvasinius ortogeriatrinius aspektus praktikoje, o gydytojai bendruosius. Slaugytojai labiau vertino dvasinių, o gydytojai bendrųjų ortogeriatrinių aspektų reikalingumą. Pooperaciniu laikotarpiu dažniausiai buvo taikomi fiziniai aspektai, kaip pooperacinės žaizdos priežiūra ir infekcijos prevencija, skausmo vertinimas bei valdymas. Sarkopenijos, odos būklių ir disfagijos vertinimai bei valdymai buvo taikomi rečiausiai. Slaugytojai dažniau taikė fizinius, psichologinius, funkcinius ir dvasinius ortogeriatrinius aspektus praktikoje bei labiau vertino dvasinių aspektų reikalingumą nei gydytojai.

Ugnė Armalė. Links Between the Need for Orthogeriatrics Services in Work Organization and Their Practical Implementation from the Attitudes of Orthopedic Traumatologists and Nurses. Master‘s thesis. Supervisor – doc. dr. Lina Spirgienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Department. Kaunas, 2026; 61 p. Research aim – to determine the links between the need for orthogeriatrics services in work organization and their practical implementation from the attitudes of orthopedic traumatologists and nurses. Methodology – the study was conducted in May – September 2024, in all Kaunas hospital departments that provide orthopedic - traumatology services. 119 respondents participated: 60 orthopedic traumatologists and 59 nurses, the response rate was 88.8%. The questionnaire was created by the authors of the study in accordance with Ong et al. (2021), Van Heghe et al. (2022) and the order of the Ministry of Health of the Republic of Lithuania No. V- 912. Approval of the Bioethics Center of the LSMU No. 2024-BEC2-306 was received. Results – nurses and doctors agreed that it is important to ensure the services provided by the orthogeriatric team in the nursing and treatment process of elderly patients (9.67±0.77 and 9.59±0.81, respectively). In the preoperative period, nurses used physical (1.71±0.36 and 1.97±0.37, respectively; p<0.001), psychological (1.81±0.57 and 2.33±0.53, respectively; p<0.001), functional (1.57±0.49 and 1.97±0.63, respectively; p<0.001) and spiritual (2.18±0.65 and 2.80±0.49, respectively; p<0.001) aspects more compared to doctors, but doctors used general aspects (1.25±0.32 and 1.97±0.60, respectively; p<0.001) more. In the sample of orthopedic traumatologists, correlations were found between the application of social (R=-0.305; p=0.018) and spiritual (R=-0.389; p=0.002) aspects in practice and the assessment of their necessity, while in the sample of nurses, a higher assessment of the necessity of physical (R=-0.435; p<0.001), psychological (R=-0.361; p=0.005), functional (R=-0.284; p=0.029) and spiritual (R=-0.374; p=0.003) aspects was associated with a greater application of these aspects in practice. When assessing the postoperative period, it was found that nurses applied physical (mean±SD, 1.56±0.35 and 1.89±0.37, respectively; p<0.001), psychological (mean±SD, 1.62±0.55 and 1.92±0.54, respectively; p=0.003), functional (mean±SD, 1.62±0.45 and 1.87±0.57, respectively; p=0.008) and spiritual (mean±SD, 2.08±0.65 and 2.76±0.56, respectively; p<0.001) aspects more compared to doctors. Nurses rated the importance of spiritual aspects more highly than doctors (8.40±2.50 and 5.86±3.55, respectively; p<0.001). In the sample of orthopedic traumatologists, significant correlations were found between the application of spiritual (R=0.433; p<0.001) and general (R=- 0.433; p<0.001) aspects in practice and the assessment of the need, while in the sample of nurses, a higher assessment of the need for physical (R=0.338; p=0.009), psychological (R=-0.447; p<0.001), functional (R=-0.263; p=0.044), spiritual (R=-0.411; p<0.001) and general (R=-0.411; p<0.001) aspects was associated with a greater application of these aspects in practice. Conclusions – most respondents emphasized the importance of orthogeriatric services in the nursing and treatment of older patients and wanted an orthogeriatric team to work in their department. In the preoperative period, physical aspects were most often applied, such as pain assessment and management, medical and medication history gathering. Assessments and management of sarcopenia, skin conditions, muscle strength, dysphagia and sleep disorders were applied rarely. Nurses more often applied physical, psychological, functional and spiritual aspects in practice, while physicians applied general aspects more. Nurses valued spiritual aspects more, while doctors valued general aspects more. In the postoperative period, physical aspects were most often applied, such as postoperative wound care and infection prevention, pain assessment and management. Assessments and management of sarcopenia, skin conditions and dysphagia were applied rarely. Nurses more often applied physical, psychological, functional, and spiritual aspects in practice and valued the need for spiritual aspects more than doctors.