Gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių nustatymas pašaruose mikroskopinės analizės metodu
Kalinauskas, Deividas |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
GSE yra lėtinė užkrečiamoji spongiforminė encefalopatija, plintanti per kombinuotuosius pašarus ir pašarines žaliavas, kurių sudėtyje yra baltymą prioną turinčių atrajotojų kilmės gyvūninių sudedamųjų dalių. Nuo 1985 metų liga sparčiai paplito visame pasaulyje, tačiau griežta pašarų kontrolė ir stebėsena leido efektyviai sumažinti susirgimų dažnumą ir šiomis dienomis nustatomi tik pavieniai GSE atvejai. Siekiant užtikrinti USE prevenciją ir norint eksportuoti pašarų produkciją ar galvijus į trečiąsias šalis, privalu įsitikinti, kad gyvūnų mityboje naudojamuose pašaruose nėra šiltakraujų kilmės gyvūninių sudedamųjų dalių. Mikroskopinės analizės metodas yra vienas iš dviejų ES patvirtintų, oficialioje pašarų kontrolėje ir stebėsenoje naudojamų laboratorinių tyrimų metodų. Jis yra pagrįstas gyvūninių dalelių identifikavimu, atpažįstant jų morfologinius ypatumus. Tyrimo metodas buvo pasirinktas dėl gaunamų rezultatų patikimumo ir tyrimų gausos, leidusios analizuoti platų spektrą aplinkybių, nuo kurių gali priklausyti GSD aptikimas pašare. Visi pašarų tyrimai buvo atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, akredituotame mikroskopinės analizės metodui. Taip pat pasirinkta išanalizuoti 2008–2018 metų laikotarpiu atliktų GSD nustatymo pašaruose tyrimų rezultatus. Atsižvelgus į tai, kad metodas kokybinis, duomenų analizei naudota aprašomoji statistika. Per analizuojamąjį laikotarpį buvo ištirti 1248 kombinuotieji pašarai ir pašarinės žaliavos, iš kurių 80 proc. buvo pagaminti Lietuvoje. Didžiausią dalį tirtos pašarų imties sudarė baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai – 242 mėginiai, visaverčiai pašarai kiaulėms – 190 mėginiai – ir žuvų miltai – 185 mėginiai. Per visą tyrimų periodą nustatytas 21 (p>0,05) atvejis, kai pašaruose buvo rasta šiltakraujų kilmės GSD. Žuvų kilmės gyvūninių sudėtinių dalių buvo nustatyta 424 (p<0,05) mėginiuose. Įvertinus tyrimų rezultatus, matoma, kad šiltakraujų GSD aptikimas statistiškai reikšmingai nepriklauso nei nuo pašaro kilmės ar tipo, nei nuo žuvų dalelių radimo tame pačiame mėginyje. Vis dėlto, praktiniu požiūriu, negalima atmesti keliamos rizikos, o kontrolės sistema turėtų būti sustiprinta atsižvelgiant į visus lyginamuosius rodiklius.
BSE is a chronic transmissible spongiform encephalopathy transmitted through compound feed and feed materials containing prion-protein derived from processed animal components of ruminant origin. Since 1985, the disease has spread rapidly around the world, but strict feed regulation and monitoring have effectively reduced the incidence and only a few cases of BSE are being detected these days. In order to ensure the prevention of TSEs and to export feed products or bovine to third countries, it is necessary to ensure that feed used in animal nutrition does not contain processed animal protein. The method of microscopic analysis is one of the two EU-approved laboratory test methods used in official control and monitoring of animal feed. It is based on the identification of animal particles by recognizing their morphological features. The particular test method was chosen due to reliability of the results and the abundance of the tests performed, which allowed the analysis of a wide range of circumstances on which the detection of PAP in feed may depend. All feed tests were performed at the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute which is accredited for microscopic analysis method. It was also chosen to analyse all results of detection of PAP in feed acquired throughout the period of 2008-2018. Because the method is qualitative, descriptive statistics methods were used for data analysis. During the analysis period, 1248 compound feeds and feed materials were tested, 80% of which were produced in Lithuania. The majority of the tested feed samples consisted of protein-vitamin-mineral supplements - 242 samples, compound feed for pigs - 190 samples and fish meal - 185 samples. Throughout the study period total of 21 (p> 0.05) cases on detection of PAP of terrestrial origin were recorded. Animal constituents of fish origin were detected in 424 (p <0.05) samples. Evaluation of the study results shows that the detection of PAP of terrestrial origin does not statistically significantly depend on the origin or type of feed or on the detection of fish particles in the same sample. However, from a practical point of view, the risks involved cannot be ruled out and the control system should be strengthened to take account of all possible hazards.