Geriamųjų farmacinių formų su kavos rūgštimi modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Degutytė, Rimgailė | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Inkėnienė, Asta Marija | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Ragažinskienė, Ona | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Šipailienė, Aušra | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Zymonė, Kristina | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
M. Poškutės magistro baigiamasis darbas „Geriamųjų farmacinių formų su kavos rūgštimi modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas“/ mokslinė vadovė prof. dr. K. Ramanauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: sumodeliuoti farmacines geriamąsias formas su kavos rūgštimi ir atlikti jų biofarmacinį vertinimą. Tyrimo objektas: geriamosios kapsulės ir emulsijos su kavos rūgštimi. Metodai: pagalbinių medžiagų birumas įvertintas nustačius Carr‘s indeksą ir Hausner santykį. Pagamintų kietųjų kapsulių kokybė įvertinta taikant masės vienodumo ir suirimo testus. Pagamintų emulsijų kokybė įvertinta nustačius: pH reikšmę pH-metru, klampą – viskozimetru, ir stabilumą – matuojant atsiskyrusio vandeninio sluoksnio aukštį. Biofarmacinis tyrimas in vitro atliktas naudojant mentinį prietaisą. Kiekybinė kavos rūgšties analizė atlikta taikant UV-spektrofotometrinį metodą. Statistinė rezultatų analizė vykdyta „IBM SPSS Statistics 20.0“ programoje. Tyrimo rezultatai: pagalbinės medžiagos pasižymėjo puikiu, geru ir priimtinu birumu. Pagamintų kapsulių masės vienodumo ir suirimo testo rezultatai atitiko Europos farmakopėjoje keliamus reikalavimus, išskyrus dvi kapsulių sudėtis su hipromelioze – N5 ir N6. Pagamintoms emulsijoms su kavos rūgštimi (E1–E4) būdinga rūgštinė pH reikšmė. Pagamintos emulsijų bazės (EB1–EB4) pasižymėjo didesniu klampumu lyginant su pagamintomis emulsijomis (E1–E4). Didesnės klampos emulsijos buvo stabilesnės lyginant su emulsijomis be priedų. Iš atrinktų formuluočių po 60 minučių tirpimo testo išsiskyrė nuo 82 iki 93 proc. kavos rūgšties. Išvados: kavos rūgšties tirpumas priklauso nuo pasirinkto tirpiklio ir pasirinktų pagalbinių medžiagų. Pagalbinės medžiagos turėjo įtakos kapsulių suirimo laikui. Kavos rūgšties tirpimo kinetika priklauso nuo hipromeliozės, poloksamero 407 ir β-ciklodekstrino kiekio kapsulėje. Kavos rūgšties įvedimas daro įtaką emulsijų pH reikšmei. Poloksameras 407 ir β-ciklodekstrinas pagerino kavos rūgšties tirpimą iš emulsijų. Kavos rūgšties tirpimo kinetika priklauso nuo tyrimuose pasirinktos farmacinės formos ir jos sudėties. Rekomendacijos: tęsti tyrimus nagrinėjant poloksamero 407 ir β–ciklodekstrino poveikį kavos rūgšties tirpumui ir tirpimo kinetikai iš kietų farmacinių formų. Modeliuojant kapsules ir emulsijas parinkti pagalbines medžiagas, atsižvelgiant į jų daromą poveikį kavos rūgšties tirpumui. Emulsijų, kuriose kavos rūgštis yra suspensinėje formoje, kokybės vertinimui atlikti tirpimo testą, kad būtų nustatytas ištirpęs veikliosios medžiagos kiekis per atitinkamą laiko intervalą.
Final Master‘s thesis by M. Poškutė “Modeling and biopharmaceutical evaluation of oral pharmaceutical forms with caffeic acid“/ supervisor Assoc. Prof. K. Ramanauskienė; Department of Clinical pharmacy at the Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas. The aim: to model pharmaceutical oral forms with caffeic acid and perform their biopharmaceutical evaluation. The object of the study: oral capsules and emulsions with caffeic acid. Methods: the excipients flowability was estimated by determining Carr’s index and Hausner ratio. The quality of the manufactured hard capsules was assessed using mass uniformity and disintegration tests. The quality of the prepared emulsions was evaluated by determining: pH value with a pH meter, viscosity with a viscometer, and stability by measuring the height of the separated aqueous layer. An in vitro biopharmaceutical study was performed using a mental instrument. Quantitative analysis of caffeic acid was performed using UV-spectrophotometric method. Statistical analysis of the results was performed in the “IBM SPSS Statistics 20.0“ program. Results: the excipients were excellent, good and acceptable in flow. The results of the test for mass uniformity and disintegration of capsules met the requirements of the European Pharmacopoeia, with the exception of two capsules containing hypromellose – N5 and N6. The emulsions prepared with caffeic acid (E1–E4) have an acidic pH value. The emulsion bases (EB1–EB4) had a higher viscosity compared to the emulsions (E1–E4). Higher viscosity emulsions were more stable compared to emulsions without additives. After 60 minutes of dissolution test from the selected formulations dissolved between 82 and 93 % of caffeic acid. Conclusions: the solubility of caffeic acid depends on the chosen solvent and excipients. Excipients affected the disintegration time of the capsules. The dissolution kinetics of caffeic acid depend on the amount of hypromellose, poloxamer 407 and β-cyclodextrin in the capsule. Caffeic acid affects the pH of the emulsions. The poloxamer 407 and β-cyclodextrin improved caffeic acid dissolution from the emulsions. Caffeic acid dissolution kinetics depend on chosen pharmaceutical form and its composition. Recommendations: continue research of poloxamer 407 and β-cyclodextrin effects on caffeic acid solubility and dissolution kinetics from solid pharmaceutical forms. Select excipients based on their effect on caffeic acid solubility. For quality evaluation of emulsions with suspended caffeic acid perform a dissolution test to examine the amount of dissolved substance over time.