Histerektomijų, atliktų LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2016 m., analizė.
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas. Ištirti ir nustatyti histerektomijų, atliktų LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2016 m., esant gimdos miomos diagnozei, rezultatus bei skirtumus, taikant skirtingus operacinio gydymo metodus. Uždaviniai. 1. Ištirti, kiek ir kokių histerektomijų atlikta, bei kokios buvo chirurginio gydymo indikacijos; 2. Ištirti, kokie operaciniai metodai taikyti, atsižvelgiant į miomų ypatybes; 3. Nustatyti, ar gimda prieš išimant buvo smulkinama; 4. Nustatyti, ar yra reikšmingas netekto kraujo kiekio, komplikacijų dažnio skirtumas, taikant skirtingus gimdos šalinimo bei smulkinimo būdus. Metodai ir objektas. Retrospektyvi 85 pacienčių, kurioms 2016 m. dėl gimdos miomų buvo atliktos totalinės histerektomijos, medicininės dokumentacijos analizė. Rezultatai. Atlikta 30 vagininių (35,3 %), 11 laparoskopinių (12,9 %), 44 laparotominės histerektomijos (51,8 %). Kraujavimo grupės simptomais skundėsi 59 (69,4 %), skausmų – 26 (30,6 %), kitų sutrikimų – 18 (21,1 %) moterų. Jokių nusiskundimų neturėjo 9 (10,6 %) pacientės. Vagininėje ir laparoskopinėje histerektomijų grupėse gimdos tūrio skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė, vagininėje ir laparotominėje – skyrėsi, laparoskopinėje ir laparotominėje – skyrėsi. Vagininėje ir laparoskopinėje histerektomijų grupėse didžiausio miomos diametro skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė, vagininėje ir laparotominėje – skyrėsi, laparoskopinėje ir laparotominėje – skyrėsi. Histerektomijos būdų skirstiniai, galutinės diagnozės grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 25 (29,4 %) operacijų metu buvo atliekamas smulkinimas, 60 (70,6 %) – ne. Nukraujavimo kiekio skirstiniai vagininėje ir laparoskopinėje histerektomijų grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi, vagininėje ir laparotominėje – nesiskyrė, laparoskopinėje ir laparotominėje – skyrėsi. Komplikacijų dažnis histerektomijų grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi. Nukraujavimo kiekio skirstiniai smulkinimo ir nesmulkinimo grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi. Komplikacijų skirstinių reikšmės smulkinimo ir nesmulkinimo grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. 1. Daugiausiai histerektomijų atlikta laparotomiškai. Pagrindinė indikacija – nenormalus kraujavimas iš gimdos; 2. Didesnių matmenų gimdos, o taip pat gimdos, kuriose didžiausios miomos diametrai buvo didesni, dažniau šalintos laparotomiškai. Miomų skaičius bei lokalizacija įtakos renkantis histerektomijos būdą neturėjo; 3. Operacijų metu smulkinimas dažniausiai nebuvo atliekamas; 4. Mažiausiai kraujo neteko laparoskopiškai operuotos pacientės. Daugiausiai komplikacijų stebėta laparotominėje histerektomijų grupėje, mažiausiai – vagininėje. Didesnės nukraujavimo kiekio reikšmės buvo atliekant smulkinimą. Morceliacija įtakos komplikacijų dažniui neturėjo.
Aim. To investigate and determine results and differences using various surgical methods of hysterectomies performed in LSMUL KK Obstetrics and Gynecology Clinic in 2016 on those who suffered from uterine myomas. Tasks. 1. To investigate how many and what kind of hysterectomies were performed and what were the indications for surgery; 2. To investigate what uterine eradication methods have been performed, taking into account the properties of myomas; 3. To determine if morcellation was performed and which method was used; 4. To determine if there is a significant difference in the rate of blood loss and complications by using different methods for the removal of the uterus and morcellation. Methods and subject. A retrospective study of medical documentation of 85 patients on whom a total hysterectomy due to leyomyomas was performed in 2016. Results. 30 vaginal hysterectomies (VH), 11 – laparoscopic hysterectomies (LH), 44 – abdominal hysterectomies (AH) were performed. 59 women had uterine bleeding, 26 – pain, 18 – other complaints, while 9 women did not have any of them. Comparing VH and LH groups, uterine volumes were not statistically significantly different, whereas between VH and AH as well as LH and AH groups the difference was significant. Comparing VH and LH groups, the distribution of the largest myomas diameters was not statistically significantly different, whereas between VH and AH as well as LH and AH groups the difference was significant. The distribution of localization of myoma was not statistically significant in the hysterectomy groups. Morcellation was performed during 25 hysterectomies, while in 60 cases it was not. LH and VH as well as LH and AH had statistically significant difference in blood loss, whereas VH and AH did not. The difference in complication rates among hysterectomic groups was statistically significant. The difference in amounts of blood loss between morcellation and non-morcellation groups was statistically significant. The difference in complication rates between morcellation and non-morcellation groups was not statistically significant. Conclusions. 1. The majority of hysterectomies was laparotomic. The main indication for surgery was abnormal uterine bleeding; 2. Larger uteri, as well as uteri containing larger myomas were more often removed laparotomically. The number and location of myomas did not have an influence on choosig a route for hysterectomy; 3. Morcellation in most cases was not performed. Methods of it have not been described in medical documentation; 4. LH had the smallest amount of blood loss. AH had highest complication rates, whereas VH had them lowest. The amount of blood loss was increased by performing morcellation, however, it did not affect the frequency of complications.