Gimdymų baigtys vaisiui gimstant galvos pirmeiga užpakaline pakaušio padėtimi

Paulina Samsonaitė. Gimdymų baigtys vaisiui gimstant galvos pirmeiga užpakaline pakaušio padėtimi. Tyrimo tikslas: išanalizuoti gimdymų baigtis vaisiui gimstant galvos pirmeiga užpakaline pakaušio padėtimi, LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2022 metais. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti nėštumų ir gimdymų ypatumus, esant vaisiaus galvos užpakalinei pakaušio padėčiai, ir palyginti su moterų, gimdžiusių vaisių priekine pakaušio padėtimi. 2. Įvertinti rizikos veiksnius vaisiui gimti užpakaline pakaušio padėtimi. 3. Įvertinti gimdymo eigą ir naujagimio duomenis, esant vaisiaus galvos užpakalinei pakaušio padėčiai, ir palyginti su moterų, gimdžiusių vaisių priekine pakaušio padėtimi. 4. Įvertinti atliktas intervencijas vaisiaus padėčiai pakeisti gimdymo metu, vaisiui gimstant užpakaline pakaušio padėtimi. Metodai: atliktas retrospektyvus kohortinis tyrimas, į kurį įtrauktos 337 moterys, gimdžiusios 37+0 – 41+6 nėštumo savaitę LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2022 metais. Tiriamąją grupę sudarė 132 moterys, kurių vaisius gimė užpakaline pakaušio padėtimi, kontrolinę grupę – 205 moterys, kurių vaisius gimė priekine pakaušio padėtimi. Analizuoti pacienčių sociodemografiniai ir antropometriniai duomenys, akušerinė anamnezė, nėštumo bei gimdymo ypatumai, naujagimio duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29.0“. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnis nei 0,05. Tyrimo rezultatai: 61,4 proc. tiriamosios grupės moterų gimdė pirmą kartą (p=0,001). Tiriamosios grupės moterų bendra, pirmojo ir antrojo gimdymo laikotarpių bei bevandenio laikotarpio trukmė ilgesnė nei kontrolinės grupės moterų (p<0,001). Tiriamosios grupės pacientėms (61,4 proc.) dažniau buvo skirtas epidūrinis nuskausminimas nei kontrolinės grupės moterims (40,5 proc.) (p<0,001). Daugiau tiriamosios grupės moterų (61,4 proc.) buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija, palyginti su kontrolinės grupės moterimis (6,8 proc.) (p<0,001). Esant užpakalinei pakaušio padėčiai 25 (18,9 proc.) moterims buvo taikyta pozicinė terapija ir 7 (5,3 proc.) bandytas atlikti vidinis vaisiaus galvos pasukimas. 45,1 proc. moterų vaisiaus užpakalinės pakaušio padėties diagnozė buvo nustatyta esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui (10 cm). Tiriamosios grupės pacientėms (6,1 proc.) chorionamnionitas diagnozuotas dažniau nei kontrolinės grupės pacientėms (1,0 proc.) (p=0,007). Tiriamosios grupės pacienčių naujagimio svorio vidurkis – 3622,3 g (SN 517,3 g), kontrolinės grupės – 3506,2 g (SN 482,4 g) (p=0,037). Tiriamosios grupės moterų naujagimiai praėjus 1 min po gimimo įvertinti mažesniu Apgar balu nei kontrolinės grupės (p=0,004). Išvados: 1. Moterų, gimdžiusių vaisių užpakaline pakaušio padėtimi, gimdymai buvo dažniau sužadinti. Daugiau nei pusei gimdyvių, esant vaisiaus užpakalinei pakaušio padėčiai, buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Moterims, kurių vaisius gimė užpakaline pakaušio padėtimi, dažniau diagnozuotas chorionamnionitas. 2. Nustatytos sąsajos tarp vaisiaus užpakalinės pakaušio padėties ir šių rizikos veiksnių: pirmą kartą gimdanti moteris, anamnezėje atlikta cezario pjūvio operacija, polihidramnionas, epidūrinis gimdymo skausmo malšinimas ir didesnio svorio (>3600 g) naujagimis. 3. Moterų, kurių vaisius gimė užpakaline pakaušio padėtimi, bendras, pirmasis ir antrasis gimdymo laikotarpiai yra ilgesni bei joms dažniau buvo skirtas oksitocinas. Naujagimiai, gimę užpakaline pakaušio padėtimi, įvertinti mažesniu Apgar balu po 1 min. 4. Vaisiaus užpakalinei pakaušio padėčiai pakeisti į priekinę, moters padėties pakeitimas buvo taikytas 25 gimdyvėms, o vidinis vaisiaus galvos pasukimas bandytas atlikti 7 atvejais.

Paulina Samsonaitė. Labor and Delivery Outcomes of Fetal Occiput Posterior Position. Aim: to asses the labor and delivery outcomes of fetal occiput posterior position in 2022 at the Department of Obstetrics and Gynaecology of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LUHS) Kaunas Clinics. Objectives: 1. To analyze the characteristics of pregnancies and deliveries in fetal occiput posterior position and compare them with deliveries in fetal occiput anterior position. 2. To identify risk factors associated with fetal occiput posterior position at delivery. 3. To evaluate the course of delivery and newborn data in fetal occiput posterior position and compare them with deliveries in fetal occiput anterior position. 4. To evaluate the interventions performed to change fetal position during delivery in fetal occiput posterior position. Methods: A retrospective cohort study was conducted at the Department of Obstetrics and Gynaecology of the LUHS Kaunas Clinics. 337 women, who delivered between 37+0 and 41+6 weeks of gestation in 2022, were included. The study group consisted of 132 women with fetal occiput posterior position at delivery and the control group included 205 women with fetal occiput anterior position at delivery. Socio-demographic and anthropometric data, obstetric history, pregnancy and delivery characteristics, as well as newborn data, were analyzed. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 29.0. The results were considered significant with a p value of less than 0.05. Results: 61.4% of women in the study group were primiparous (p=0.001). The total duration of labor, as well as the first and second stages of labor and the duration of rupture of membranes, was longer in the study group compared to the control group (p<0.001). Epidural analgesia was more frequently administered to patients in the study group (61.4%) compared to women in the control group (40.5%) (p<0.001). More women in the study group (61.4%) underwent cesarean delivery compared to women in the control group (6.8%) (p<0.001). Assesing women with fetal occiput posterior position, 25 (18.9%) of them had maternal positioning applied and 7 (5.3%) of them underwent manual rotation. The diagnosis of fetal occiput posterior position was made in 45.1% of women when the cervix was fully dilated (10 cm). 6.1% of patients in the study group were diagnosed with chorioamnionitis (p=0.007). The mean birth weight of newborns in the study group was 3622.3 g (SD 517.3 g), while in the control group it was 3506.2 g (SD 482.4 g) (p=0.037). Newborns of women in the study group had lower Apgar scores at 1 minute compared to those in the control group (p=0.004). Conclusions: 1. Deliveries in the woman with fetal occiput posterior position were more frequently induced. More than half of the women with fetal occiput posterior position underwent cesarean section. Chorioamnionitis was more frequently diagnosed in women with fetal occiput posterior position. 2. Associations between fetal occiput posterior position and the following risk factors were identified: primiparity, prior cesarean delivery, polyhydramnios, epidural analgesia and newborn with higher weight (>3600 g). 3. Total duration, as well as the first and second stages of labor, are longer in women with fetal occiput posterior position, and oxytocin is more frequently administered. Newborns born in occiput posterior position had lower Apgar scores at 1 minute after birth. 4. To change fetal occiput posterior position to occiput anterior position, maternal posturing was applied to 25 women and 7 women underwent manual rotation.