Poliligotų pacientų gyvensenos ir ligos raiškos pokyčiai taikant 3 mėnesių gyvensenos medicinos intervenciją

Abstract

Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti poliligotų pacientų gyvensenos veiksnius ir ligos raišką prieš ir po 3 mėnesių gyvensenos medicinos intervencijos. Tyrimo metodika. Šis tyrimas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) inicijuoto projekto „Sveikatos priežiūros modelio su integruota gyvensenos medicinos intervencija taikymas pacientams, sergantiems 2 ir daugiau lėtinėmis ligomis“ dalis. Iš 217 į projektą 2021 metų kovo – birželio mėn. užregistruotų pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijus atitiko 149 (68,7 proc.): 63 vyrai ir 86 moterys (57,7 proc.); amžiaus vidurkis – 63,2 metai (SN±9,68). Duomenys rinkti iš gydymo įstaigų informacinių sistemų, ambulatorinių kortelių, užpildytų anketų. Statistinei analizei taikytas chi kvadrato kriterijus (χ²) ir z testas su Bonferroni korekcija, Vilkoksono ženklų ir Maknemaro kriterijai, Kendall‘s Tau koreliacija. Rezultatai. Prieš gyvensenos intervenciją 82,9 proc. tiriamųjų buvo nutukę, daugiau nei pusės jų mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir trigliceridų (TG), maždaug kas trečio – glikuoto hemoglobino (HbA1c) kontrolė buvo nepakankama. Po gyvensenos intervencijos statistiškai reikšmingai pagerėjo mitybos įpročiai, padidėjo pakankamai užsiimančių mažo (p < 0,001) ir vidutinio intensyvumo (p = 0,002) fiziniu aktyvumu (FA) tiriamųjų dalys. 4,7 proc. tiriamųjų pasiekė daugiau nei 10 proc., kas penktas – 5-10 proc. kūno svorio sumažėjimą. Palyginus su dalyviais, kurių svoris sumažėjo, didesnė dalis padidėjusio svorio grupės atstovų dažnai užkandžiavo (χ2 = 8,528; lls = 2; p = 0,014) ir valgė miltinių patiekalų (χ2 = 9,774; lls = 2; p = 0,008), retai valgė šviežių daržovių (χ2 = 7,327; lls = 2; p = 0,026). Po intervencijos statistiškai reikšmingai padidėjo tiriamųjų, gerai kontroliuojančių HbA1c (p = 0,003), MTL (p = 0,001) ir TG (p = 0,008). TG kiekis didėjo dažnai valgant raudonos mėsos (p < 0,001), didėjant kūno svoriui (p = 0,009), mažėjo – pakankamai užsiimant vidutinio intensyvumo FA (p = 0,035). Išvados. Po gyvensenos intervencijos pagerėjo tiriamųjų mitybos ir FA įpročiai, maždaug trims iš keturių dalyvių pavyko sumažinti kūno svorį. Taip pat sumažėjo dauginės ligos raiška: HbA1C gerai kontroliavo trys ketvirtadaliai, MTL ir TG – daugiau nei pusė tiriamųjų. Gera TG kontrolė buvo susijusi su retu raudonos mėsos valgymu, kūno svorio sumažėjimu ir pakankamu vidutinio intensyvumo FA. Aim of the study – to evaluate and analyze the lifestyle factors and disease expression in patients with multimorbidity before and after 3 month lifestyle medicine intervention. Methods. This study is a part of the project "Application of the health care model with integrated lifestyle medicine intervention for patients with 2 or more chronic diseases" initiated by the Ministry of Health of the Republic of Lithuania. Out of 217 patients registered in the project in March-June 2021, 149 persons (68.7%) met the criteria for inclusion in the study: 63 men, 86 women (57.7%); average age – 63.2 years (SD±9.68). Data were collected from the information systems of medical institutions, outpatient cards, filled out questionnaires. Chi-square test (χ²) and z-test with Bonferroni correction, Wilcoxon sign and McNemar tests, Kendall’s Tau correlation were used for statistical analysis. Results. Before the lifestyle intervention, 82.9 percent of subjects were obese, more than half had inadequate control of low-density lipoprotein (LDL) and triglycerides (TG), and approximately one in three had inadequate control of glycated hemoglobin (HbA1c). After the lifestyle intervention, there was a statistically significant change in the frequency of eating various foods (fresh vegetables, red meat, etc.), and the proportions of subjects who sufficiently engaged in low (p < 0.001) and moderate intensity (p = 0.002) physical activity (PA) increased. 4.7% of the subjects lost more than 10%, every fifth – 5-10% of body weight. Compared to the participants who lost weight, a higher proportion of the weight gain group frequently snacked (χ2 = 8.528; df = 2; p = 0.014) and ate flour dishes (χ2 = 9.774; df = 2; p = 0.008), rarely ate fresh vegetables (χ2 = 7.327; df = 2; p = 0.026). After the intervention, there were statistically significant increases in the proportions of patients with adequate control of HbA1c (p = 0.003), LDL (p = 0.001) and TG (p = 0.008). The TG increased in association with more frequent consumption of red meat (p < 0.001), increasing body weight (p = 0.009), and decreased – with sufficient moderate-intensity PA (p = 0.035). Conclusions. After the lifestyle intervention, patients improved their dietary and PA habits, approximately three out of four reduced their body weight. The expression of disease also decreased: HbA1C was well controlled by three quarters, LDL and TG by more than half of the subjects.