Elektrostimuliacijos, taikomos kartu su fiziniais pratimais, poveikis pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažeistos rankos funkcijai
Recenzentas / Reviewer | |
Domeika, Aurelijus | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos techninis sekretorius / Committee Technical Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Satkunskienė, Danguolė | Komisijos narys / Committee Member |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
Karolis Karalaitis. Elektrostimuliacijos, taikomos kartu su fiziniais pratimais, poveikis pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažeistos rankos funkcijai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 60 p. Tikslas: Nustatyti elektrostimuliacijos, taikomos kartu su fiziniais pratimais, poveikį pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažeistos rankos funkcijai. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, viršutinės galūnės judesius, funkciją ir jėgą prieš ir po fizinių pratimų taikymo; 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, viršutinės galūnės judesius, funkciją ir jėgą prieš ir po fizinių pratimų taikymo kartu su elektros stimuliacija; 3. Palyginti pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, viršutinės galūnės judesius, funkciją ir jėgą taikant skirtingas kineziterapijos programas. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninėje Kauno Klinikose. Tyrime dalyvavo 18 asmenų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes po 9 tiriamuosius. Pirmai grupei taikyti fiziniai pratimai, antrai grupei - fiziniai pratimai kartu su elektrostimuliacija. Buvo taikytos 5 kineziterapijos procedūros, kurių trukmė – 30 minučių. Vertinimas atliktas prieš kineziterapijos procedūras ir po jų. Vertinimo metodai: 1. Trumpas Protinės Būklės Tyrimas (TPBT); 2. Fugl - Meyer viršutinės galūnės ištyrimas; 3. Modifikuota Ashworth skalė; 4. Modifikuota judesių vertinimo (MAS) skalė; 5. Oxford skalė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22 programinę įrangą. Tiriamieji: Asmenys, pirmą kartą patyrę galvos smegenų infarktą, priklausantys pagyvenusių žmonių amžiaus grupei (59 – 74 metų). Darbo išvados: 1. Vertinant viršutinės galūnės judesius, funkciją ir jėgą asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą, pirmoje tiriamojoje grupėje pagerėjo pažeistos pusės viršutinės galūnės funkcija, viršutinės galūnės judesiai, padidėjo visų pažeistos pusės viršutinės galūnės raumenų jėga. 2. Vertinant viršutinės galūnės judesius, funkciją ir jėgą asmenims, patyrusiems galvos smegenų infarktą, antroje tiriamojoje grupėje pagerėjo pažeistos pusės viršutinės galūnės funkcija, viršutinės galūnės judesiai, padidėjo visų pažeistos pusės viršutinės galūnės raumenų jėga. 3. Lyginant viršutinės galūnės judesių, funkcijos ir jėgos pokyčius tarp grupių, kai pirmajai tiriamajai grupei buvo taikyta fiziniai pratimai, o antrajai fiziniai pratimai taikomi kartu su elektrostimuliacija, skirtumas tarp grupių nenustatytas.
Karolis Karalaitis. Effectiveness of electrical stimulation used in pair with physical exercises on upper limb function in patients after stroke. Master’s thesis. Supervisor – prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation clinic. Kaunas 2020; 60 p. Aim: To evaluate the effectiveness of electrical stimulation used in pair with physical exercises on upper limb function in patients after stroke. Tasks: 1. To evaluate upper limb movements, function and muscle strength before and after administering physical exercises in patients after stroke; 2. To evaluate upper limb movements, function and muscle strength before and after administering electrical stimulation used in pair with physical exercises in patients after stroke; 3. To compare upper limb movements, function and muscle strength before and after administering different physical therapy methods in patients after stroke. Methodology: The study was carried out in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. 18 patients participated in this study who were assigned into two groups of 9 participants. First group underwent physical exercises, the second group underwent electrical stimulation used in pair with physical exercises. Participants had 5 physical therapy procedures, which lasted 30 minutes. Evaluations of participants were carried out before physical therapy and after. Methods of examination: 1. Mini-Mental State Exam (MMSE) (data was used only to select participants); 2. Fugl-Meyer upper limb evaluation; 3. Modified Ashworth scale; 4. Modified motor assessment (MAS) scale; 5. Oxford scale. Statistical analysis of the data was carried out using IBM SPSS Statistics 22 software. Participants: Men and women, after the incidence of first stroke, belonging to the elderly age group (59 – 74 years). Conclusion: 1. Evaluation of upper limb movements, function and muscle strength scores in patients after stroke, showed significant improvement in the first study group’s upper limb movements function and muscle strength throughout all the upper limb muscles. 2. Evaluation of upper limb movements, function and muscle strength scores in patients after stroke, showed significant improvement in the second study group’s upper limb movements function and muscle strength throughout all the upper limb muscles. 3. By comparing the scores of upper limb movements, function and muscle strength between groups, no significant differences were found.