2 tipo cukrinio diabeto pacientų gyvensena ir subjektyviai suvokiama sveikata

Greta Anulienė. 2 TIPO CUKRINIO DIABETO PACIENTŲ GYVENSENA IR SUBJEKTYVIAI SUVOKIAMA SVEIKATA. Mokslinis vadovas – dr. Tomas Vaičiūnas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2025 metai; 50 p.

Darbo tikslas – įvertinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvensenos ir subjektyviai suvokiamos sveikatos sąsajas.

Uždaviniai: 1. Įvertinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenseną. 2. Įvertinti 2 tipo cukrinio diabeto sergančių pacientų subjektyviai suvokiamą sveikatą. 3. Atskleisti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvensenos ir subjektyviai suvokiamos sveikatos sąsajas.

Metodika. Tyrimas vykdytas LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatoriniame skyriuje 2024 m. birželio–liepos mėn. Dalyvavo 152 pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (vidutinis amžius – 57 ± 11,6 m.). Instrumentai: autorės sudarytas gyvensenos klausimynas ir SF-36 klausimynas. Duomenų analizė: taikyti χ2, Manno-Whitney kriterijai, Spearmano koreliacijos koeficientas bei dauginės regresinės analizės žingsninė strategija ryšiui tarp subjektyvios sveikatos ir gyvensenos veiksnių vertinti.

Rezultatai. Didžioji dalis vyrų ir moterų (atitinkamai 51,9 proc. ir 63,5 proc.) raudoną mėsą dažniausiai vartoja keletą kartų per savaitę. Vidutinis daržovių suvartojimas per dieną – dvi porcijos, o vaisių – viena porcija. 35,5 proc. visų apklaustų pacientų pažymi, kad nėra fiziškai aktyvūs. 25,7 proc. apklaustų pacientų yra rūkantys. Fizinių komponentų suvestinės (FKS) balo vidurkis yra 50,3 ± 12,30, o psichinių komponentų suvestinės (PKS) balo vidurkis – 50,0 ± 8,35. Didžiausią neigiamą įtaką fizinių komponentų suvestinės (FKS) balui daro dažni sunkumai užmiegant (beta = –0,344), teigiamą – fizinis aktyvumas (beta = 0,293). Didžiausią teigiamą įtaką psichinių komponentų suvestinės (PSK) balui daro konditerijos gaminiai (beta = 0,288), o neigiamą – greitasis maistas (beta = –0,372).

Darbo išvados: 1. Dauguma pacientų suvartoja daug raudonos bei perdirbtos mėsos ir mažai vaisių bei daržovių, retai renkasi augalinės kilmės baltymus bei skaidulų gausius maisto produktus. Tik maža dalis pacientų reguliariai užsiima fizine veikla. Daugelis tiriamųjų pasižymi mažai rizikingu alkoholio ir nikotino gaminių vartojimu. Miego trukmė ir kokybė yra didelė problema daugumai tiriamųjų, ypač vyresnio amžiaus. 2. Subjektyviai suvokiamą tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą pacientai vertina kaip normalią. Neigiamą įtaką sveikatai daro komplikacijos ir gretutinės ligos, kuo jų daugiau, tuo subjektyvi paciento sveikata yra prasčiau vertinama. Didesnis kūno svoris neigiamai veikia tik fizinę sveikatą. Nustatyta, kad aukštesnis pacientų išsilavinimas daro teigiamą įtaką. 3. Didžiausią neigiamą įtaką fizinei sveikatai daro dažni sunkumai užmiegant ir raudonos mėsos vartojimas, o teigiamą – fizinis aktyvumas ir ankštinių produktų vartojimas. Psichinei sveikatai didžiausią teigiamą įtaka daro konditerijos gaminiai ir fizinis aktyvumas, o neigiamą – greitojo maisto ir raudonos mėsos vartojimas. Gyvensenos įpročiai daro skirtingą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai vertinant pagal lytį.

Greta Anulienė. LIFESTYLE AND SUBJECTIVE HEALTH PERCEPTION IN PATIENTS WITH TYPE 2 DIABETES Scientific Supervisor – dr. Tomas Vaičiūnas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas, 2025; 50 pages. Objective: To assess the relationship between lifestyle and subjective health perception in patients with type 2 diabetes. Tasks: 1. To evaluate the lifestyle of patients with type 2 diabetes. 2. To assess the subjective health perception of patients with type 2 diabetes. 3. To reveal the associations between the lifestyle and subjective health perception of patients with type 2 diabetes.

Methods: The study was conducted at the Outpatient Department of the Endocrinology Clinic, Kaunas Clinics, Lithuanian University of Health Sciences, in June–July 2024. A total of 152 patients with type 2 diabetes participated (mean age 57 ± 11.6 years). The tools used included a lifestyle questionnaire developed by the author and the SF-36 questionnaire. Data analysis involved the application of χ² tests, Mann-Whitney tests, Spearman's correlation coefficients, and stepwise multiple regression analysis to evaluate the relationship between subjective health and lifestyle factors.

Results: The majority of men and women (51.9% and 63.5%, respectively) reported consuming red meat several times a week. The average daily consumption of vegetables was two servings, and of fruits, one serving. A total of 35.5% of respondents indicated they were physically inactive, while 25.7% were smokers. The mean score for the Physical Component Summary (PCS) was 50.0 ± 8.35, and for the Mental Component Summary (MCS), 50.3 ± 12.30. Frequent sleep difficulties had the most significant negative impact on the MCS score (beta = –0.344), while physical activity had the most positive impact (beta = 0.293). For the PCS score, confectionery products had the most positive effect (beta = 0.288), while fast food had the most negative effect (beta = –0.372).

Conclusions: 1. Most patients consume high amounts of red and processed meat but low amounts of fruits and vegetables. They rarely choose plant-based proteins and fiber-rich foods. Only a small proportion of patients engage in regular physical activity. Many participants exhibit low-risk consumption of alcohol and nicotine products. Sleep duration and quality are significant issues for most participants, especially older adults. 2. Patients generally perceive both their physical and mental health as normal. Complications and comorbidities negatively impact health perception—the more such conditions, the poorer the subjective health evaluation. Higher body weight negatively affects physical health only, while a higher level of education positively impacts health perception. 3. Frequent sleep difficulties and red meat consumption have the most negative effect on physical health, while physical activity and legume consumption have the most positive effect. For mental health, confectionery products and physical activity have the most positive effect, while fast food and red meat consumption have the most negative effect. Lifestyle habits have different impacts on physical and mental health based on gender.