Sveikatos priežiūros specialistų patirčių teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir pasitenkinimo darbu sąsajų vertinimas

Edita Žvirblytė. Sveikatos priežiūros specialistų patirčių teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir pasitenkinimo darbu sąsajų vertinimas, Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas – Dr. Daiva Zagurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 62 p.

Tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu bei jų sąsajas su darbuotojų pasitenkinimu darbu.

Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu. 2) Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimą darbu. 3) Nustatyti sveikatos priežiūros specialistų patirčių teikiant paslaugas nuotoliniu būdu ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas taikant kiekybinio tyrimo metodą. Tyrimo priemonė – apklausos anketa, kurią sudarė 16 klausimų, atskleidžiančių sveikatos priežiūros specialistų patirtis teikiant paslaugas nuotoliniu būdu bei pasitenkinimą darbu. Tyrimo duomenų apdorojimui taikyti matematinės statistikos metodai.

Tiriamieji. Tyrimas atliktas 2022 m. sausio – kovo mėnesiais Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, apklausiant centre dirbančius sveikatos priežiūros specialistu. Tyrime iš viso dalyvavo 150 sveikatos priežiūros specialistų: 60 gydytojų ir 90 slaugytojų.

Pagrindiniai darbo rezultatai. Mokslinės literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad nuotoliniu būdu teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, suintensyvėjusios Covid-19 pandemijos metu, vis labiau tampa įprasta sveikatos priežiūros specialistų veiklos praktika, todėl daro poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu. Tyrimo rezultatai parodė, kad visi tyrime dalyvavę sveikatos priežiūros specialistai (100 proc.) teikė paslaugas nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos sudaro apie ketvirtadalį (27 proc.) visos sveikatos priežiūros specialistų darbo dienos, vidutinis jų intensyvumas 3,53 (SD = 1,16) dienos per savaitę (gydytojų ir slaugytojų paslaugų apimtis ir intensyvumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė). Bendro sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimo darbu įvertis svyruoja nuo 90 iki 156 balų, vidutinis įvertis 132,5 (SD = 14,8) balo; pasitenkinimas teikiamomis nuotolinėmis paslaugomis – nuo 8 iki 27 balų, vidutinis įvertis 18,6 (SD = 3,5) balo. Gydytojų ir slaugytojų pasitenkinimo darbu įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta silpna neigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp bendro pasitenkinimo darbu ir nuotolinių paslaugų apimties (r = –0,182, p < 0,05) bei teigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp bendro pasitenkinimo darbu ir sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu (r = 0,193, p < 0,05).

Išvados. Sveikatos priežiūros specialistų bendras pasitenkinimas darbu siejasi su nuotolinių paslaugų teikimo apimtimi ir specialistų požiūriu į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu. Didėjant nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų mastui, bendras sveikatos priežiūros specialistų pasitenkinimas darbu mažėja, o esant palankesniam požiūriui (matant didesnę tokių paslaugų naudą) į paslaugų teikimą nuotoliniu būdu didėja ir bendras pasitenkinimas darbu.

Edita Žvirblytė. Assessment of the links between the experiences of health care specialists in providing services remotely and their job satisfaction, Master’s thesis. Supervisor – Dr. Daiva Zagurskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Department. Kaunas, 2024; 62 P.

Aim – to assess the experiences of health care specialists in providing services remotely and their links with employee job satisfaction. Objectives: 1) To learn about the experiences of health care specialists in providing services remotely. 2) To assess the job satisfaction of health care specialists. 3) To determine the links between the experiences of health care specialists in providing services remotely and their job satisfaction. Methodology of the research. The research was conducted using the quantitative research method. The research tool was a questionnaire consisting of 16 questions revealing the experiences of health care specialists in providing services remotely and their job satisfaction. The methods of mathematical statistics were applied to the processing of the research data. Subjects of the research. The research was conducted in January – March 2022 at the Medical Center of the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania, interviewing health care specialists working at the center. The research involved a total of 150 healthcare specialists: 60 physicians and 90 nurses. Main results of the research. The analysis of scientific literature sources revealed that remote health care services, intensified during the Covid-19 pandemic, are increasingly becoming a common activity practice of health care specialists, therefore affecting the job satisfaction of employees. The results of the research showed that all health care specialists who participated in the study (100%) provided services remotely. Remotely provided services make up about a quarter (27%) of the total working day of health care specialists, their average intensity was 3.53 (SD = 1.16) days per week (the volume and intensity of services provided by physicians and nurses did not differ statistically significantly). The estimate of overall job satisfaction of healthcare specialists ranges from 90 to 156 points, the average estimate is 132.5 (SD = 14.8) points; satisfaction with the provided remote services – from 8 to 27 points, the average estimate is 18.6 (SD = 3.5) points. The estimates of job satisfaction between physicians and nurses did not differ statistically significantly. A weak negative statistically significant correlation was found between overall job satisfaction and the scope of remote services (r = -0.182, p < 0.05) and a positive statistically significant correlation between overall job satisfaction and the attitude of health care specialists towards the provision of services remotely (r = 0.193, p < 0.05). Conclusions. The overall job satisfaction of health care specialists is related to the scope of remote service provision and the attitude of specialists towards the provision of services remotely. As the scale of remote services increases, the overall job satisfaction of health care specialists decreases, while with a more favorable attitude (seeing greater benefits of such services) towards the provision of services remotely, the overall job satisfaction also increases.