Trumpojo „Instagram reels“ turinio įtaka profesionalių sportininkų dėmesio funkcijoms
Brazdauskytė, Marija |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant |
Brazdauskytė, M. (2024). Trumpojo „Instagram reels“ turinio įtaka profesionalių sportininkų dėmesio funkcijoms (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė, konsultantas: lekt. Linas Leonas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 46 psl. Tyrimo problema: Socialinėse medijose kuriamas trumpasis vaizdo turinys, toks kaip „Instagram reels“, tampa vis dažnesne žmonių, tuo tarpu ir sportininkų, laiko praleidimo dalimi. Vis tik nėra iki galo žinoma, kaip šio turinio naudojimas veikia žmonių dėmesio funkcijas, todėl šiuo tyrimu siekta išanalizuoti poveikį specifinėje, profesionalių sportininkų imtyje. Tyrimo metodai: Atliktas „grupės viduje“ dizaino eksperimentas su atsvaromis. Jame dalyvavo 20 profesionalių sportininkų (55 proc. vyrų, amžiaus mediana 22), tarp kurių 85 proc. buvo komandinio sporto atstovai. Eksperimente kiekvienam tiriamajam taikytos dvi intervencijos: tiriamoji (trumpojo „Instagram reels“ turinio žiūrėjimas) ir kontrolinė (kryžiažodžio sprendimas). Prieš ir po intervencijų, Stroop užduotimi, vertintos tiriamųjų dėmesio funkcijos. Tiriamųjų socialinių medijų naudojimo įpročiai vertinti Bergeno socialinių medijų priklausomybės skale. Analizuojant rezultatus taikyta vienmatė ir dvimatė statistinė analizė, pasirenkant 95 procentų pasikliautinumo lygmenį. Rezultatai: Vidutinis sportininkų reakcijos laikas buvo 1831 ms. Kiek mažiau nei pusė atletų (45 proc.) nepasižymėjo probleminiu socialinių medijų naudojimu. Po „Instagram reels“ turinio žiūrėjimo, tiriamųjų vidutinis reakcijos laikas, statistiškai reikšmingai, pagreitėjo per 133 ms (p=0,034), tačiau užduotyje daromų klaidų skaičius reikšmingai nepakito. Po kryžiažodžio sprendimo, lyginant su baziniu dėmesio įverčiu, reakcijos laikas taip pat reikšmingai pagerėjo per 33 ms (p=0,022), o daromų klaidų skaičius reikšmingai sumažėjo (p=0,022). Tiriamieji, kurie dažniau aktyviai naudojo socialines medijas (p=0,023), nesėkmingai bandė sumažinti socialinių medijų naudojimą (p=0,004) ar rinko aukštesnius bendrus, socialinių medijų priklausomybės skalės, įverčius (p=0,027) nepatyrė žymaus reakcijos laiko pagreitėjimo po tiriamosios intervencijos. Tuo tarpu dalyviai, kurie dažniau nesėkmingai bandė sumažinti socialinių medijų naudojimą (p=0,005), jautė neigiamą socialinių medijų poveikį jų studijoms/darbams (p=0,033) ar rinko aukštesnius bendrus skalės įverčius (p=0,044) padarė daugiau klaidų po kryžiažodžio sprendimo, nei po „Instagram reels“ žiūrėjimo. Išvados: Trumpojo „Instagram reels“ turinio žiūrėjimas pagerino profesionalių sportininkų reakcijos laiką ir sumažino klaidų darymo atvejus. Raktiniai žodžiai: „Instagram reels“, dėmesys, Stroop, profesionalūs sportininkai, socialinės medijos.
Brazdauskytė, M. (2024). “Instagram reels“ influence on the attentional functions of professional athletes. (Bachelor‘s thesis of Health Psychology). Scientific supervisor: lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė, consultant: lekt. Linas Leonas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. - 46 p. Research problem: Short video content created on social media, such as “Instagram reels”, is becoming an increasingly common part of people's pastimes, including athletes. However, it is not fully known how consuming this content affects people's attentional functions, so this study aimed to analyze the effects in a specific sample of professional athletes. Study methods: A within-group design experiment with countermeasures was performed. It was attended by 20 professional athletes (55% men, median age 22), among whom 85% were representatives of team sports. In the experiment, two interventions were applied to each subject: experimental (watching short content of “Instagram reels”) and control (solving a crossword puzzle). Before and after the interventions, the subjects' attention functions were assessed with the Stroop task. The subjects' social media usage habits were assessed using the Bergen Social Media Addiction Scale. Analyzing the results, univariate and bivariate statistical analysis was applied, choosing a confidence level of 95 percent. Results: The average reaction time of the athletes was 1831 ms. A little less than half of the athletes (45%) were not characterized by problematic use of social media. After watching the content of "Instagram reels", the subjects' average reaction time was statistically significantly faster by 133 ms (p=0,034), but the number of errors made in the task did not change significantly. After solving the crossword, reaction time also significantly improved by 33 ms (p=0,022) and the number of errors made significantly decreased (p=0,022) compared to the baseline attention score. Subjects who actively used social media (p=0,023), unsuccessfully tried to reduce their use of social media (p=0,004), or scored higher on the total score of the Social Media Addiction Scale (p=0,027) did not experience a significant acceleration of reaction time after the study intervention. Meanwhile, participants who unsuccessfully attempted to reduce their use of social media (p=0,005), felt that social media had a negative impact on their studies/work (p=0,033), or scored higher on the total scale score (p=0,044) made more errors after solving the crossword than after watching Instagram reels. Conclusion: Viewing short content on Instagram reels improved reaction time and reduced errors in professional athletes. Keywords: „Instagram reels“, attention, Stroop, professional athletes, social media.