Visuomenės sveikatos specialistų patiriamo streso dėl COVID-19 pandemijos tyrimas

Darbo tikslas - Ištirti X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų suvoktą ir patiriamą stresą bei nustatyti sąsajas su darbo pokyčiais COVID-19 pandemijos metu. Uždaviniai: 1. Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų subjektyviai suvoktą stresą. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų darbo pokyčius ir patiriamą stresą darbe COVID-19 pandemijos metu. 3. Išanalizuoti sąsajas tarp visuomenės sveikatos specialistų suvokto, patiriamo streso ir darbo pokyčių. Metodika. Tyrimo objektas - X įstaigos visuomenės sveikatos specialistai iš 11 padalinių. Kadangi padaliniai fiziškai yra labai nutolę vienas nuo kito, buvo taikoma elektroninė anketos pildymo versija siekiant kuo daugiau gauti atsakymų. Iš viso teisingai užpildytos 289 anketos (atsako dažnis 59,22%). Buvo atliktas epidemiologinis stebėjimo momentinis kiekybinis tyrimas. Elektroninės anoniminės anketos buvo skleidžiamos tarnybiniais elektroniniais tyrimo dalyvių paštais. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (29.0 versija) duomenų analizės paketu ir Microsoft Excel kompiuterine programa. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistų subjektyviai suvoktas stresas yra vidutinis, vidurkis – 22,12 balų. Vertinant rezultatus pagal padalinius, nustatyta, kad labiausiai subjektyviai suvoktas stresas buvo jaučiamas K padalinyje. Patiriamo streso darbe vidurkis – 3,6 balų. Nustatyta, kad labiausiai stresas darbe buvo jaučiamas darbo kontrolės ir pokyčių subskalėse. Patiriamas stresas darbe labiausiai buvo jaučiamas C padalinyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad 78,2 proc. respondentų pakito darbo pobūdis, iš kurių 75,4 proc. apklaustųjų teigė, kad pandemijos metu patyrė iššūkių dėl pakitusio darbo pobūdžio. Nustatyta, kad 76,8 proc. respondentų COVID-19 pandemijos metu pakito darbo grafikas, iš kurių 66,1 proc. prie grafiko pakitimų priskyrė darbą savaitgaliais. 62,6 proc. tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų nurodė, kad COVID-19 pandemijos metu pakito jų tarnybinės funkcijos, dėl kurių buvo jaučiamas stresas. 43,6 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai stresą jautė dėl konsultavimo COVID-19 klausimais. Nustatyta, kad 76,5 proc. respondentų pandemijos metu patyrė iššūkių naujoms tarnybinėms funkcijoms įgyvendinti. Iš jų 69,9 proc. nurodė savarankišką greitai besikeičiančių aktų išmokimą. COVID-19 pandemijos metu X įstaigos visuomenės sveikatos specialistai taip pat patyrė sveikatos pokyčių, kuriuos sieja su padidėjusiu darbo krūviu. Didžioji dalis respondentų, 49,1 proc., nurodė, kad jiems sutriko miegas. Siekiant išsiaiškinti kaip subjektyviai suvoktas stresas, patiriamas stresas darbe ir darbo pokyčiai priklauso vienas nuo kito, atlikta tiesinė regresinė analizė. Nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, didesnį subjektyviai suvoktą stresą kėlė patiriamas stresas darbe dėl prastesnių santykių ir prastesnio darbo vaidmens. Subjektyviai suvoktas stresas didėjo dėl atsiradusių sveikatos pokyčių, susijusių su padidėjusiu darbo krūviu, pasireiškusių priklausomybių (rūkymas, psichotropinėms medžiagos, alkoholis). Taip pat nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, didesnį patiriamą stresą darbe kėlė COVID-19 pandemijos metu pakitęs darbo pobūdis. Patiriamas stresas darbe didėjo dėl naujų tarnybinių funkcijų, tokių kaip naujų statistinių analizių kūrimas, mokymų stokos ir žinių dėl apsaugos priemonių tinkamo naudojimo stokos. Didesnis patiriamas stresas darbe taip pat buvo dėl atsiradusių sveikatos pokyčių, susijusių su padidėjusiu darbo krūviu, kaip išaugusio nerimo ar paaštrėjusių emocijų. Išvados. 1. Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, COVID-19 pandemijos metu, subjektyviai suvoktas stresas yra vidutinis. 2. Visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių X įstaigoje, COVID-19 pandemijos metu patiriamas stresas darbe vertinamas kaip vidutinis. Didžioji dalis X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų patyrė darbo pobūdžio, darbo grafiko, tarnybinių funkcijų ir sveikatos pokyčius. 3. Kuo didesnis patiriamas stresas darbe santykių subskalėje, tuo didesnis yra subjektyviai suvoktas stresas tarp X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų. Kuo didesnis patiriamas stresas darbe dėl darbuotojo indėlio, tuo didesnis jaučiamas subjektyviai suvoktas stresas tarp X įstaigos visuomenės sveikatos specialistų. Kuo labiau yra jaučiamas subjektyviai suvoktas stresas, tuo labiau atsiranda sveikatos pokyčiai, susiję su padidėjusiu darbo krūviu ir priklausomybėmis: rūkymu, psichotropinių medžiagų vartojimu, alkoholiu. Kuo daugiau pakinta dėl COVID-19 pandemijos darbo pobūdis, tuo didesnis patiriamas stresas darbe. Kuo daugiau naujų statistinių analizių kūrimo, tuo daugiau patiriamo streso darbe. Kuo didesnė mokymų stoka, tuo didesnis patiriamas stresas darbe. Kuo didesnis nerimas, paaštrėjusios emocijos, tuo didesnis patiriamas stresas darbe.

Aim of the study. To investigate the stress perceived and experienced by the public health professionals of institution X and to determine the correlations with work changes during the pandemic COVID -19. Objectives. 1. Determine the subjective perceived stress of public health professionals. 2. Assess changes in public health professionals' work and experienced stress at work during the pandemic COVID -19. 3. Analyze correlations between perceived and experienced stress and work changes in public health professionals. Methods. The subjects of the study are the public health specialists of institution X from 11 departments. Because the departments are spatially distant from each other, an electronic version of the questionnaire was used to obtain as many responses as possible. A total of 289 questionnaires were correctly completed (response rate 59.22%). An epidemiological, quantitative observational study was conducted. The anonymous electronic questionnaires were distributed through the official emails of the research participants. Statistical data analysis was performed using the SPSS data analysis package (version 29.0) and the Microsoft Excel computer program. Results. It was found that the subjective perceived stress of public health professionals is average, with an average of 22.12 points. Analysis of the results by department showed that the subjective perceived stress is highest in department K. The average perceived stress at work is 3.6 points. It was found that the most stress at work is felt in the subscales of work control and change. The results of the study show that 78.2 percent of the respondents' type of work has changed. 75.4 percent of respondents reported that they experienced challenges due to the change in the nature of work during the pandemic. It was found that 76.8 percent of respondents' work schedule changed during the pandemic COVID -19, with weekend work added to schedule changes for 66.1 percent of respondents. 62.6 percent of public health professionals participating in the study reported that their work duties changed during the COVID -19 pandemic, causing them to feel stressed. 43.6 percent of respondents indicated that they felt most stressed by the consultation on COVID -19 issues. It was found that 76.5% of the respondents were faced with implementing new official tasks during the pandemic. Of them, 69.9% reported that they had to independently familiarize themselves with rapidly changing laws. During the pandemic COVID -19, public health professionals at facility X also experienced health changes that they attributed to increased workload. Most of the respondents, 49.1 percent, reported that they suffered from sleep disturbances. To determine how subjectively perceived stress, experienced stress at work, and changes in work were related to each other, a linear regression analysis was conducted. It was found that the subjective perceived stress of public health professionals working at facility X was caused by stress at work due to worse relationships and a worse work role. Subjective perceived stress increased due to health changes associated with increased workload and addictions such as smoking, psychotropic substances, and alcohol. It was also found that public health professionals working at facility X experienced more stress at work due to changes in the nature of work during the pandemic COVID -19. Experienced stress at work increased due to new work tasks, such as developing new statistical analyzes, lack of training, and lack of knowledge about proper use of protective equipment. Greater stress at work was also due to health changes associated with increased workload, such as increased anxiety or heightened emotions. Conclusions. 1. The subjectively perceived stress of public health professionals working at facility X during the pandemic COVID -19 is average. 2. The job stress experienced by public health professionals working at facility X during the pandemic COVID -19 is rated as average. Most public health professionals at facility X experienced changes in the nature of work, work schedule, official functions, and health. 3. The greater the experienced stress at work in the Relationship subscale, the greater the subjectively perceived stress among public health professionals at Facility X. The greater the experienced stress at work due to the employee's contribution, the greater the subjectively perceived stress among public health professionals at facility X. The greater the subjectively perceived stress, the greater the incidence of health changes related to increased workload and dependencies (smoking, psychotropic substance use, alcohol). The more the nature of work changes due to the pandemic COVID -19, the greater the experienced stress at work. The more new statistical analyses are developed, the more stress there is at work. The greater the lack of education, the greater the stress at work. The greater the anxiety, the higher the emotions, the greater the stress at work.