Artimuosius slaugančių asmenų patiriamos naštos, saviveiksmingumo ir socialinio palaikymo sąsajos

Tyrimo problema. Amžėjant pasaulio populiacijai ir didėjant lėtinių ligų paplitimui, neformalios slaugos klausimas tampa vis aktualesnis, tačiau Lietuvos kontekste nėra aiškiai ištirti tokie veiksniai, kaip saviveiksmingumas ir socialinis palaikymas, dėl kurių neformalią priežiūrą teikiantys asmenys gali būti atsparesni įvairiems su slauga susijusiems stresoriams. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti artimuosius slaugančių asmenų patiriamos naštos, bendrojo saviveiksmingumo ir suvokiamo socialinio palaikymo sąsajas. Tyrimo dalyviai ir metodai. Skėtinis mokslinis tyrimas buvo vykdytas nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. balandžio mėnesio, duomenys surinkti platinus anoniminės elektroninės apklausos nuorodą socialinio tinklo „Facebook“ grupėse. Galutinę tyrimo imtį sudarė 159 respondentai (11 vyrų ir 148 moterys), kurių amžius svyravo nuo 23 iki 78 metų ir kurie tyrimo metu aktyviai slaugė savo artimąjį (pilnametį), nes jo gyvenimo eigoje išsivystė lėtinė liga (onkologinė liga, demencija ir pan.) arba įvyko trauma, sukėlusi poreikį nuolatinei slaugai. Tyrimo dalyviams pateikti tyrėjų komandos sukurti klausimai apie neformalaus slaugytojo socialines-demografines, slaugomo asmens charakteristikas ir slaugos aplinkybes, taip pat naudoti Zarit naštos klausimynas (ZBI), Bendrojo saviveiksmingumo skalė (GSES) ir Daugiamatė suvokiamo socialinio palaikymo skalė (MSPSS). Duomenų analizė vykdyta „IBM SPSS Statistics 31“ programa, taikant Stjudento t testą, vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA), Mano-Vitnio testą, Kruskalo-Voliso H testą, Pirsono ir Spirmeno koreliacijos koeficientus, taip pat atlikus hierarchinę tiesinę regresinę analizę. Tyrimo rezultatai. Didesnę slaugos naštą patyrė neformalią priežiūrą artimiesiems teikusios moterys ir asmenys, kurie gyveno su prižiūrimu artimuoju. Moteriškos lyties neformalioms slaugytojoms buvo būdingi žemesni bendrojo saviveiksmingumo rodikliai. Aukštesniais bendrojo saviveiksmingumo rodikliais pasižymėjo artimuosius neformaliai slaugantys asmenys, kurie buvo įgiję aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą ir gyveno didmiestyje. Asmenys, neformaliai slaugantys artimuosius, kuriems nustatyta bent viena diagnozė iš kvėpavimo sistemos ligų, jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų ir (ar) cukrinis diabetas, psoriazė, inkstų nepakankamumas, koma, bipolinis sutrikimas ir (ar) kurie patyrė traumą (-as), su amžėjimu susijusius funkcinius sutrikimus, suvokė bendrą socialinį palaikymą ir paramą iš šeimos, iš draugų bei iš kitų reikšmingų asmenų kaip mažesnę. Asmenų, teikusių neformalią priežiūrą savo mamoms, bendra socialinė parama ir palaikymas iš šeimos bei iš draugų buvo suvokiami kaip mažesni. Asmenys, neformaliai slaugę savo tėčius, suvokė bendrą socialinį palaikymą ir paramą iš šeimos bei iš draugų kaip didesnę. Asmenims, gavusiems neformalią arba mišrią pagalbą neformalios slaugos procese, buvo būdingas didesnis bendras suvokiamas socialinis palaikymas ir parama iš šeimos. Didesniais socialinės paramos iš draugų rodikliais pasižymėjo asmenys, gavę neformalią pagalbą. Asmenims, gavusiems neformalų arba mišrų pagalbos pobūdį, būdingas didesnis suvokiamas socialinis palaikymas iš kitų reikšmingų asmenų. Išvados. Didesnė slaugos našta siejosi su mažesniu suvokiamu socialiniu palaikymu, o didesnis saviveiksmingumas su didesniu socialiniu palaikymu. Saviveiksmingumas su slaugos našta nėra statistiškai reikšmingai susijęs.

Research problem. As the global population ages and the prevalence of chronic diseases increases, the issue of informal caregiving is becoming increasingly relevant. However, in the Lithuanian context, factors such as self-efficacy and social support, which may make informal caregivers more resilient to various caregiving-related stressors, have not been clearly investigated. Aim of the study. To analyse the associations between caregiving burden, general self-efficacy, and perceived social support among informal caregivers. Participants and methods. This umbrella scientific study was conducted from July 2025 to April 2026. Data were collected by distributing a link to an anonymous online questionnaire in Facebook groups. The final sample consisted of 159 respondents (11 men and 148 women), aged between 23 and 78 years, who were actively caring for an adult relative at the time of the study, where the need for continuous care had arisen due to the development of a chronic illness during the course of life (e.g., oncological disease, dementia, etc.) or due to a trauma. Participants completed a questionnaire developed by the research team assessing socio-demographic characteristics of informal caregivers, characteristics of the care recipient, and caregiving circumstances, as well as the Zarit Burden Interview (ZBI), the General Self-Efficacy Scale (GSES), and the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (MSPSS). Data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 31, applying Student’s t-test, One-way analysis of variance (ANOVA), Mann-Whitney U test, Kruskal-Wallis H test, Pearson and Spearman correlation coefficients, as well as hierarchical linear regression analysis. Results. Greater caregiver burden was experienced by women providing informal care to relatives and by individuals living with the care recipient. Female informal caregivers showed lower levels of general self-efficacy. Higher general self-efficacy was found among informal caregivers with higher (university) education and those living in large cities. Individuals caring for relatives diagnosed with respiratory diseases, connective tissue and musculoskeletal disorders, diabetes, psoriasis, kidney failure, coma, bipolar disorder, trauma-related conditions, or age-related functional impairments perceived lower overall social support and lower support from family, friends, and significant others. Caregivers providing care for their mothers perceived lower overall social support as well as lower support from family and friends, whereas those caring for their fathers perceived higher overall social support and higher support from family and friends. Individuals receiving informal or mixed support during the caregiving process reported higher overall perceived social support and greater family support. Higher support from friends was characteristic of those receiving informal help. Individuals receiving informal or mixed forms of assistance also reported greater perceived support from significant others. Conclusions. Greater caregiver burden was associated with lower perceived social support, while higher self-efficacy was associated with greater social support. Self-efficacy was not statistically significantly associated with caregiver burden.