Artimuosius slaugančių asmenų patiriamos naštos, psichologinio lankstumo ir dvasingumo sąsajos

Tyrimo problema: Neformalių slaugytojų patiriama slaugos našta yra reikšminga visuomenės sveikatos problema, susijusi su šių asmenų prastesne emocine ir fizine savijauta. Psichologinis lankstumas ir dvasingumas mokslinėje literatūroje siejami su geresniu prisitaikymu prie streso, tačiau jų vaidmuo neformalios slaugos kontekste nėra aiškus. Tyrimų, kompleksiškai analizuojančių psichologinio lankstumo, dvasingumo ir slaugos naštos sąsajas, neformalių slaugytojų imtyje, mokslinėje literatūroje trūksta. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti artimuosius slaugančių asmenų išgyvenamos naštos, psichologinio lankstumo ir dvasingumo sąsajas. Tyrimo dalyviai ir metodai: Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas nuo 2025 m. liepos mėn. iki 2026 m. balandžio. Tyrime dalyvavo asmenys, kurie šiuo metu slaugo suaugusį savo artimąjį, kuriam gyvenimo eigoje išsivystė lėtinė liga arba įvyko trauma, sukėlusi poreikį nuolatinei slaugai. Galutinėje analizėje įtraukti 159 tyrimo dalyviai (11 vyrų ir 148 moterys), kurių amžius svyravo nuo 23 iki 78 metų. Tyrimo duomenys gauti anoniminės apklausos būdu, kuri buvo platinama įvairiose socialinio tinklo Facebook grupėse, susijusiose su slauga arba ligomis, bei naudojant sniego gniūžtės principą. Slaugos naštai įvertinti naudotas Zarit slaugos naštos skalė (ZARIT), psichologiniam lankstumui - Personalizuotas psichologinio lankstumo indeksas (PPFI) ir dvasingumui - Kasdienės dvasinės patirties skalė (DSES). Taip pat į apklausą įėjo tyrėjų komandos parengti sociodemografiniai klausimai apie tyrimo dalyvį ir jo slaugomą asmenį bei klausimai susiję su slaugos aplinkybėmis. Duomenų analizei naudotos „IBM SPSS 30“ ir „IMB SPSS AMOS“ programinės įrangos. Taikyta vienmatės (vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, moda) ir dvimatės analizės metodai (Stjudent t, Mann-Witney U, Kurskal-Wallis H testai, vienafaktorinė dispersinė analizė (ANOVA), Spearman ir Preason koreliacijos koeficientai), taip pat atliktas struktūrinių lygčių modeliavimas ir moderavimas. Rezultatai: Nustatyta, kad moterys patiria statistiškai reikšmingai didesnę slaugos naštą nei vyrai. Slaugos naštos išreikštumas skiriasi priklausomai nuo slaugai skiriamo laiko: kartu su ligoniu gyvenantys asmenys pasižymi didesne slaugos našta, palyginus su tais, kurie slaugai skiria iki 10 val. per savaitę. Gebėjimas panaudoti nemalonias emocijas labiau būdingas asmenims, kurie slaugo savo tėvą, o mažesnis nemalonių vidinių patirčių vengimas – slaugantiems šeimos narį ilgiau nei penkis metus. Religinėms bendruomenėms priklausantys asmenys pasižymėjo didesniu dvasingumu, bet ir stipriau išreikštu nemalonių vidinių patirčių vengimu. Psichologinių ryšių analizė parodė, kad didesnis psichologinis lankstumas yra susijęs su mažesne slaugos našta, tačiau ši sąsaja pasireiškia tik kartu su ligoniu gyvenančių asmenų grupėje. Mažesnis polinkis vengti neigiamus išgyvenimus buvo susijęs su mažesne slaugos našta. Tuo tarpu gebėjimas panaudoti emocinį diskomfortą buvo susijęs su didesne slaugos našta tarp tų, kurie negyvena kartu su slaugomu artimuoju. Nustatyta, kad psichologinis lankstumas atlieka pilną mediaciją tarp dvasingumo ir slaugos naštos. Be to, nustatyta, kad slaugos aplinkybių moderacinė reikšmė: negyvenančių kartu su slaugomu artimuoju grupėje gebėjimas panaudoti nemalonias emocijas veikė kaip mediatorius tarp dvasingumo ir slaugos naštos. Išvados: Nustatytos reikšmingos sąsajos tarp psichologinio lankstumo ir jo komponentų bei neformalios slaugos naštos. Psichologinis lankstumas pilnai medijavo ryšį tarp dvasingumo ir slaugos naštos. O slaugos aplinkybės (gyvenimas kartu ir atkirai) moderuoja modelį, kuriama panaudojimas veikia kaip mediatorius tarp dvasingumo ir slaugos naštos.

Research problem: Caregiver burden among informal caregivers is a significant public health issue associated with poorer emotional and physical well-being. Psychological flexibility and spirituality have been linked in scientific literature to better adaptation to stress; however, their role in the context of formal caregiving remains unclear. There is a lack of studies that comprehensively examine the relationships between psychological flexibility, spirituality and caregiver burned in samples of formal caregivers. Aim of the study: to analyze the associations between caregiver burden, psychological flexibility and spirituality among informal caregivers. Participants and methods: A quantitative study was conducted from July 2025 to April 2026. The study included individuals who were currently providing care to an adult relative who had developed a chronic illness or experienced a trauma requiring continuous care. The final sample consisted of 159 participants (11 men and 148 women), aged 23 to 78 years. Data was collected through an anonymous survey distributed in various Facebook groups related to caregiving and illness, as well as using snowball sampling method. Caregiver burden was assessed using the Zarit Burden Interview (ZBI), psychological flexibility using The Personalized Psychological Flexibility Index (PPFI), and spirituality using the Daily Spiritual Experience Scale (DSES). The survey also included sociodemographic questions developed by the research team, as well as questions related to caregiving circumstances. Data were analyzed using „IMB SPSS 30“ and „IMB SPSS AMOS“ software. Univariate (mean, standard deviation, median, mode) and bivariate analysis method were applied (Stjudent t-test, Mann-Whitney U test, Kruskal-Walis H test, one-way analysis of variance (ANOVA), Spearman and Pearson correlation coefficients). Structural equations modeling and moderation analysis were also performed. Results: Women reported significantly higher levels of caregiver burden compared to men. Caregiver burden varies was higher among individuals living with the care recipient than among those proving up to 10 hours of care per week. The ability to harness negative emotions was more pronounced among individuals caring for their father, while lower experiential avoidance was observed among those proving care for more than five years. Individuals belonging to religious communities demonstrated higher levels of spirituality, but also higher levels of experiential avoidance. Psychological flexibility was negatively associated with caregiver burden; however, this relationship was significant only among individuals living with the care recipient. Psychological flexibility was found to fully mediate the relationship between spirituality and caregiver burden. Additionally, caregiving circumstances had a moderating effect: among those not living with the care recipient, the ability to harness emotional discomfort acted as a mediator between spirituality and caregiver burden. Conclusions: Significant associations were found between psychological flexibility and its components and informal burden. Psychological flexibility fully mediated the relationship between spirituality and caregiver burden. Caregiving circumstances moderate the model, with emotional discomfort use mediating the relationship between spirituality and caregiver burden.