Sveikatos priežiūros specialistų žinių apie fizinį aktyvumą ir fizinio aktyvumo tarpusavio ryšio tyrimas

Gyvensenos medicina SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ ŽINIŲ APIE FIZINĮ AKTYVUMĄ IR FIZINIO AKTYVUMO TARPUSAVIO RYŠIO TYRIMAS Ilona Gurnienė. Mokslinis vadovas Doc. Dr. Rugilė Ivanauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 55 puslapiai. Darbo tikslas: Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų žinias apie fizinį aktyvumą ir nustatyti fizinio aktyvumo bei žinių tarpusavio ryšį. Uždaviniai: 1. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų fizinio aktyvumo sąsajas su sociodemografi-niais rodikliais: amžiumi, lytimi, pareigomis ir darbo stažu. 2. Įvertinti sveikatos priežiūros specialis-tų žinių apie fizinį aktyvumą sąsajas su jų pačių fizinio aktyvumo lygiu. 3. Įvertinti sveikatos priežiū-ros specialistų žinias apie fizinio aktyvumo rekomendacijas, naudą sveikatai, fizinio krūvio intensy-vumą bei taikymą praktikoje ir nustatyti šių sričių sąsajas su jų fizinio akytumo lygiu. Metodika: Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas. Duomenys buvo renkami 2026 m. kovo-balandžio mėnesiais, naudojant anoniminės anketinės apklausos būdą. Tyrimo instrumentai – du klausimynai:1. Žinių apie fizinį aktyvumą klausimynas. Autorės sudarytas klausimynas, skirtas sveikatos priežiūros specialistų žinioms apie fizinį aktyvumą įvertinti, parengta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo ir sėdimo elgesio gairėmis bei mokslinėje literatūroje taikomais fizinio aktyvumo žinių vertinimo principais. Klausimynas nėra anksčiau validuotas, tačiau jo turinys grindžiamas tarptautinėmis gairėmis ir moksliškai pagrįstomis fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Klausimyno vidiniam suderinamumui įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. 2. Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas IPAQ (trumpoji versija). Respondentų fizinio aktyvumo lygis buvo suskirstytas į kategorijas pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno, trumposios versijos gautus rezultatus (mažo ir vidutinio fizinio aktyvumo), pagal vertinimo kriterijus, o jų pasiskirstymas įvertintas naudojant dažnių analizę. Analizės metu taikyti aprašomosios ir inferencinės statistikos metodai. Tiriamoji populiacija – Medicinos įstaigoje dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai (gydytojai, slaugytojai/akušeriai, kineziterapeutai ir kt. specialistai). Įsitraukimo kriterijai – dirbantys sveikatos priežiūros specialistai savanoriškai sutinkantys dalyvauti tyrime. Numatoma imtis – 120 tiriamųjų Rezultatai: Tyrime dalyvavo 92 sveikatos priežiūros specialistai. Nustatyta, kad jaunesni respondentai dažniau pasižymėjo vidutiniu fiziniu aktyvumu nei vyresni (p=0,031), tačiau bendras žinių apie fizinį aktyvumą lygis buvo panašus visose demografinėse grupėse. Respondentų žinios apie fizinio aktyvumo rekomendacijas buvo nepakankamos. Geriausiai išmanytos raumenų stiprinimo ir vaikų bei paauglių fizinio aktyvumo trukmės rekomendacijos, o silpniausiai – didelio intensyvumo fizinis aktyvumas. Nustatyta, kad respondentų žinios apie fizinio aktyvumo intensyvumą ir sąvokas yra vidutinio lygio (teisingų atsakymų vidurkis 65-86 proc.). Nors stebėta tendencija, kad vidutinio fizinio aktyvumo grupei priklausantys respondentai dažniau atsakė teisingai, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (p>0.05). Vertinant praktinio žinių taikymo sritį nustatyta, kad respondentų žinios yra aukštos (89,8 proc. iki 100 proc.), o statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių taip pat nenustatyta (p>0.05). Išvados: 1. Fizinio aktyvumo lygis labiausiai susijęs su amžiumi, tuo tarpu lytis ir pareigos statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0.05), o darbo stažas parodė tik tendencinį ryšį. 2. Respondentų žinių lygis apie fizinį aktyvumą nepriklauso nuo jų pačių fizinio aktyvumo lygio (p>0,05). Fiziškai aktyvesni asmenys neturi daugiau teorinių žinių nei mažiau fiziškai aktyvūs respondentai, tačiau bendras žinojimo lygis respondentų, turinčių mažą ir vidutinį fizinį aktyvumą, yra pakankamai aukštas. 3.Respondentų žinios apie fizinio aktyvumo rekomendacijas, naudą sveikatai, fizinio krūvio intensyvumą bei taikymą praktikoje, nepriklauso nuo jų fizinio aktyvumo lygio, nes statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mažo ir vidutinio fizinio aktyvumo grupių nenustatyta (p>0,05). Nors kai kuriose srityse buvo stebimos nedidelės tendencijos, vidutinio fizinio aktyvumo grupės respondentai dažniau teisingai atsakė į klausimus, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, žinios apie fizinį aktyvumą.

A STUDY HEALTH CARE SPECIALISTS' KNOWLEDGE ABOUT PHYSICAL ACTIVITY AND THE RELATIONSHIP BETWEEN PHYSICAL ACTIVITY OF Ilona Gurnienė. Scientific supervisor Assoc. Prof. Dr. Rugilė Ivanauskienė. LSU Academy of Medicine, Faculty of Public Health. Kaunas; 55 pages. Purpose of the work: To assess the knowledge of health care specialists about physical activity and to determine the relationship between physical activity and knowledge. Objectives: 1. To assess the correlation between health care specialists' physical activity and socio-demographic indicators: age, gender, position and length of service. 2. To assess the correlation between health care specialists' knowledge about physical activity and their own level of physical activity. 3. To assess the knowledge of health care specialists about physical activity recommendations, health benefits, physical activity intensity and its application in practice and to determine the links between these areas and their level of physical fitness. Methodology: A quantitative momentary study was conducted. Data were collected in March–April 2026 using an anonymous questionnaire. Research instruments – two questionnaires: 1. Physical Activity Knowledge Questionnaire. The questionnaire developed by the author, designed to assess the knowledge of health care professionals about physical activity, was prepared based on the World Health Organization guidelines on physical activity and a sedentary lifestyle and the principles of assessing physical activity knowledge used in the scientific literature. The questionnaire has not been previously approved, but its content is based on international physical activity guidelines and scientifically based recommendations. Cronbach's alpha coefficient was calculated to assess the internal consistency of the questionnaire. 2. International Physical Activity Questionnaire IPAQ (short version). The level of physical activity of the respondents was divided according to the results of the International Physical Activity Questionnaire, short version (low and moderate physical activity), according to the assessment criteria, and their distribution was assessed using frequency analysis. Descriptive and inferential statistical methods were used during the analysis. The study population is healthcare workers working in a medical institution (doctors, nurses/midwives, physiotherapists, etc. specialists). Inclusion criteria are working healthcare professionals who voluntarily agree to participate in the study. Planned sample size is 120 subjects. Results: The study included 92 healthcare professionals. It was found that younger respondents were more likely to be moderately active than older respondents (p=0.031), but the overall level of knowledge about physical activity was similar across demographic groups. Respondents’ knowledge of physical activity recommendations was insufficient. Recommendations for muscle strengthening and duration of physical activity for children and adolescents were best known, while high-intensity physical activity was the least. Respondents’ knowledge of physical activity intensity and concepts was found to be at an average level (mean correct answers 65-86%). Although there was a tendency that respondents belonging to the moderately active group answered correctly more often, no statistically significant differences were found between the groups (p>0.05). When assessing the scope of practical application of knowledge, it was found that respondents’ knowledge was high (89.8% to 100%), and no statistically significant differences were found between the groups (p>0.05). Conclusions: 1. The level of physical activity is most closely related to age, while gender and position had no statistically significant effect (p>0.05), and length of service showed only a trending relationship. 2. The level of respondents' knowledge about physical activity does not depend on their own level of physical activity (p>0.05). More physically active individuals do not have more theoretical knowledge than less physically active respondents, but the general level of knowledge of respondents with low and moderate physical activity is quite high. 3. The respondents' knowledge about physical activity recommendations, health benefits, intensity of physical activity and its application in practice does not depend on their level of physical activity, since no statistically significant differences were found between the low and moderate physical activity groups (p>0.05). Although minor trends were observed in some areas, respondents in the moderate physical activity group answered the questions more often, but these differences were not statistically significant. Keywords: physical activity, knowledge about physical activity