Širdies ir kraujagyslių prevencinės programos vertinimas tarp didelės ir labai didelės rizikos pacientų

Darbo autorius: Greta Šoblevičiūtė Darbo mokslinis vadovas: Lekt. Aurimas Rapalavičius konsultantas: Doc. Dr. Gediminas Urbonas Darbo pavadinimas: Širdies ir kraujagyslių prevencinės programos vertinimas tarp didelės ir labai didelės rizikos pacientų Darbo tikslas: Nustatyti širdies ir kraujagyslių prevencinės programos metu skirto gydymo poveikį po 6 mėnesių tarp didelės ir labai didelės rizikos pacientų. Uždaviniai: 1. Palyginti didelės ar labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų gyvenimo būdo (alkoholio vartojimo, rūkymo, kūno masės indekso) pasikeitimus, kuriems buvo atlikta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. 2. Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos metu nustatytos didelės ar labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų arterinio kraujo spaudimo pokytį. 3. Nustatyti didelės ar labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų dislipidemijos korekcijos pokytį širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos metu. Tyrimo metodai: Atlikta retrospektyvinė pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose Šeimos medicinos klinikoje nuo 2023-05-01 iki 2024-09-01, duomenų analizė. Duomenys buvo surinkti iš elektroninių pacientų registrų ir asmens sveikatos kortelių (Forma 025/a), naudojant TLK-10-AM diagnozę Z13.6 (specialus patikrinimas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų) ir paslaugų kodus 4257 (didelė rizika), 4258 (labai didelė rizika), 4259 (pakartotinis vertinimas po 6 mėnesių). Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą buvo nustatyta didelė arba labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika. 6 mėnesių laikotarpiu atlikti pakartotiniai tyrimai. Demografiniai, gyvensenos, kraujospūdžio ir lipidogramos duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS 29.0 ir MS Excel. Tyrimo dalyviai: 360 tiriamųjų, iš kurių 180 priklausė didelės, o 180 – labai didelės ŠKL rizikos grupėms. Tyrimo rezultatai: Pakartotiniam vertinimui atvyko 229 pacientai (63,61 %). Po 6 mėnesių imtyje stebėtas statistiškai reikšmingas sistolinio (−5,11 mmHg; p = 0,001) ir diastolinio (−4,46 mmHg; p = 0,001) arterinio kraujos spaudimo sumažėjimas. Tikslinį kraujospūdį pasiekė 31,1 % tiriamųjų – moterys tai pasiekė dažniau nei vyrai (atitinkamai 46,8 % ir 24,1 %; p = 0,004), o normalaus KMI turintys pacientai dažniau nei turintys didelį KMI (57,7 % ir 30,8 %; p = 0,001). Statistiškai reikšmingas bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL), trigliceridų (TG) ir ne didelio tankio lipoproteinų (ne DTL) sumažėjimas nustatytas tik labai didelės ŠKL rizikos grupėje (visi p = 0,001), o didelės rizikos grupėje reikšmingų pokyčių nefiksuota. Tik 2,1 % pasiekė tikslinį MTL lygį, o 6,8 % – bent 50 % MTL sumažėjimą, pastarasis reikšmingai dažniau pasiektas labai didelės rizikos grupėje (p = 5 0,007). Nors rūkymo dažnis tarp vyrų sumažėjo nuo 31,3 % iki 15,6 %, šis pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,063). KMI reikšmės reikšmingai didesnės nustatytos vyrų ir labai didelės ŠKL rizikos grupėse tiek tyrimo pradžioje, tiek po 6 mėnesių (p < 0,01). Išvados: Didelės ir labai didelės ŠKL rizikos pacientų rūkymo įpročiai bei KMI išliko nepakitę, o alkoholio vartojimo įpročių pokytis nebuvo įvertintas dėl nepakankamų duomenų. Labai didelės ŠKL rizikos pacientų grupėje stebėtas statistiškai reikšmingas sAKS ir dAKS sumažėjimas. Didelės ŠKL rizikos grupėje to nenustatyta. Tikslinį AKS pasiekė mažiau nei pusė didelės ir labai didelės rizikos pacientų. Stebėtas statistiškai reikšmingas b-chol, MTL, ne DTL ir TG rodiklių sumažėjimas labai didelės ŠKL rizikos tiriamųjų tarpe, o didelės ŠKL rizikos grupėje statistiškai reikšmingų lipidogramos rodiklių pokyčių nenustatyta. Rekomendacijos: Kadangi pacientų dalyvavimas pakartotiniame vertinime nepasiekia tikslinio, svarbu skatinti pacientus dalyvauti informuojant apie tyrimo svarbą ir potencialią naudą sveikatai. Skatinti šeimos gydytojus aktyviau atlikti AUDIT antrinio vertinimo metu. Aktyviau skatinti gydytojus ir pacientus sekti ir koreguoti AKS ir lipidogramos rodiklius, siekiant tikslinių reikšmių.

Author: Greta Šoblevičiūtė Scientific supervisor: Lecturer Aurimas Rapalavičius Consultant: Doc. Dr. Gediminas Urbonas Title: Evaluation of Cardiovascular Preventive Program Treatment among High and Very High-Risk Patients Aim: To determine the effect of the treatment provided during the cardiovascular preventive program after six months among high and very high cardiovascular risk patients Objectives: To compare lifestyle changes (alcohol consumption, smoking, body mass index) in high and very high cardiovascular risk patients who participated in the cardiovascular preventive program. To evaluate changes in hypertension in high and very high cardiovascular risk patients during the implementation of the cardiovascular preventive program. To assess changes in lipid profile correction in high and very high cardiovascular risk patients during the cardiovascular preventive program. Methods: A retrospective data analysis was conducted on patients treated at the Family Medicine Clinic of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics (LSMUL KK) from 2023- 05-01 to 2024-09-01. Data were collected from electronic patient registers and health cards (Form 025/a), using ICD-10-AM diagnosis code Z13.6 (special check for cardiovascular system disorders) and service codes 4257 (high risk), 4258 (very high risk), 4259 (follow-up assessment after 6 months). The study involved patients who were classified as having a high or very high cardiovascular risk according to the cardiovascular risk prevention program approved by the Ministry of Health of the Republic of Lithuania. Follow-up assessments were conducted after a 6-month period. Demographic, lifestyle, blood pressure, and lipidogram data were analyzed using statistical methods in IBM SPSS 29.0 and MS Excel software. Study Participants: 360 participants, of whom 180 were classified as high risk and 180 as very high risk for cardiovascular disease. Results: A total of 229 patients (63.61%) attended the follow-up assessment. After 6 months, a statistically significant reduction in systolic (−5.11 mmHg; p = 0.001) and diastolic (−4.46 mmHg; p = 0.001) blood pressure was observed in the total sample, particularly in the very high cardiovascular disease (CVD) risk, high body mass index (BMI), and non-smoking groups. Target blood pressure was achieved by 31.1% of participants – more frequently by women than men (46.8% vs 24.1; p = 0.004), and by those with normal BMI compared to those with high BMI (57.7% vs 30.8%; p = 0.001). A statistically significant reduction in total cholesterol, low-density lipoprotein cholesterol (LDL-C), triglycerides (TG), and non-high-density lipoprotein cholesterol (non-HDL-C) was observed only in the very high CVD risk group (all p = 0.001), with no significant changes in the high-risk group. Only 2.1% of participants achieved the target LDL-C level, and 6.8% achieved at least a 50% LDL-C reduction, the 7 latter significantly more often in the very high-risk group (p = 0.007). Although smoking prevalence among men decreased from 31.3% to 15.6%, this change was not statistically significant (p = 0.063). BMI values were significantly higher among men and in the very high CVD risk group at both the initial and 6-month follow-up assessments (p < 0.01). Conclusions: Smoking habits and body mass index remained unchanged among patients classified as having high and very high cardiovascular risk. Changes in alcohol consumption habits were not assessed due to insufficient data. A statistically significant reduction in systolic arterial blood pressure and diastolic arterial blood pressure was observed in the very high cardiovascular risk group, whereas no significant changes were identified in the high cardiovascular risk group. Fewer than half of the patients in both the high and very high cardiovascular risk groups achieved the target arterial blood pressure values. A statistically significant decrease in total cholesterol, low-density lipoprotein cholesterol, non- high-density lipoprotein cholesterol, and triglyceride levels was observed among subjects at very high cardiovascular risk, while no statistically significant changes in lipid profile parameters were found in the high cardiovascular risk group. Recommendations: Since the participation rate in the follow-up assessment did not reach the target, it is important to encourage patient participation by providing information about the significance of the study and its potential health benefits. It is necessary to promote more active use of the AUDIT during follow-up assessments by family physicians. Greater emphasis should also be placed on encouraging both physicians and patients to monitor and adjust arterial blood pressure and lipid profile indicators in order to achieve target values.