Gydytojų rezidentų profesinio perdegimo ir subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajos
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Švarcienė, Ieva | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Marazienė, Daiva | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti gydytojų rezidentų profesinio perdegimo ir subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas.
Uždaviniai: 1. Ištirti ir įvertinti rezidentų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. 2. Įvertinti rezidentų profesinio perdegimo lygį. 3. Įvertinti rezidentų subjektyviai vertinamą sveikatą. 4. Nustatyti rezidentų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių, perdegimo bei subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas.
Metodika: Anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus atlikta vienmomentinė epidemiologinė ligoninėse dirbančių gydytojų rezidentų apklausa.
Rezultatai. Tiriant psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius nustatyta, kad neigiamai gydytojus rezidentus veikia dideli specifinių darbo įgūdžių poreikiai, aukšti darbo reikalavimai, maža įtaka priimant sprendimus ir sprendimų priėmimų laisvė. Įvertinus perdegimą, nustatyta, kad asmeninį perdegimą patyrė 53,6 proc., darbo sukeltą - 62,2 proc., o darbo su pacientais - 33 proc. Analizuojant psichosocialinių veiksnių ir perdegimo ryšį, nustatytos perdegimo sąsajos su darbui specifinių įgūdžių poreikiu, įtaka darbo sprendimams bei sprendimų priėmimo laisve. Darbo su pacientais sukeltas perdegimas buvo reikšmingai susijęs su darbo įtampa. Analizuojant rezidentų sveikatą, nustatyta, kad sveikatą labai gerai ir gerai vertina 76 proc. Fizinės sveikatos reikšmingų sąsajų su psichosocialiniais veiksniais nustatyta nebuvo, psichikos sveikata buvo susijusi su darbo reikalavimais bei bendradarbių parama.
Išvados. Rezidentų perdegimo ir psichosocialinių veiksnių sąsajų analizė atskleidė, ryšį su darbui specifinių įgūdžių poreikiu, įtaka priimant darbo sprendimus bei sprendimų priėmimo laisve bei kolegų ir vadovo parama. Vertindami fizinę sveikatą, reikšmingų sąsajų su psichosocialiniais veiksniais nenustatyta, analizuojant psichikos sveikatą nustatyta, kad dideli darbo reikalavimai bei maža bendradarbių parama reikšmingai didino prastos psichikos sveikatos galimybę
Aim of the study: To investigate and evaluate the links between occupational burnout and subjectively assessed health of resident physicians. Objectives: 1. To study and evaluate the psychosocial factors of the work environment of residents. 2. Assess the level of occupational burnout of residents. 3. To assess the subjectively assessed health of residents. 4. To determine the links between residents' psychosocial work environment factors, burnout and subjectively assessed health. Methods: A one-time epidemiological survey of resident physicians working in hospitals was conducted using an anonymous survey using standardized questionnaires. The questionnaire was filled in by 233 respondents. Statistical analysis version 27 of the SPSS program (Statistical Package for Social Sciente) was used for statistical analysis of the survey data. Results. Research on psychosocial factors in the work environment has shown that resident physicians are adversely affected by high demands on specific work skills, high job requirements, little influence on decision-making, and freedom of decision-making. Assessing burnout, it was found that 53.6% experienced personal burnout, 62.2% of work-related burnouts and 33% of patients with burnout. Analyzing the relationship between psychosocial factors and burnout, the links between burnout and the need for job-specific skills, the impact on work decisions and decision-making freedom were identified. Burnout caused by working with patients was significantly related to work stress. An analysis of residents ’health found that 76% rated health as very good and good. No significant links between physical health and psychosocial factors were found, and mental health was related to job requirements and co-worker support. Conclusions. The analysis of the links between resident burnout and psychosocial factors revealed a link to the need for job-specific skills, the impact on work decision-making and decision-making freedom, and the support of colleagues and supervisors. In the assessment of physical health, no significant correlations were found with psychosocial factors, and the analysis of mental health found that high work demands and low support from co-workers significantly increased the possibility of poor mental health.