Options
Vaikų ir tėvų savijauta, vaikui patyrus fizinę traumą
Vaitkaitienė, Eglė |
Starkuvienė, Skirmantė | Recenzentas / Reviewer |
Zaborskis, Apolinaras | Recenzentas / Reviewer |
Vaitkaitienė, Eglė | Konsultantas / Consultant |
Padaiga, Žilvinas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Kligys, Gintautas | Komisijos narys / Committee Member |
Jakušovaitė, Irayda | Komisijos narys / Committee Member |
Ustinavičienė, Rūta | Komisijos narys / Committee Member |
Zaborskis, Apolinaras | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas - ištirti 7-18 metų amžiaus vaikų savijautą ir jų tėvų įprastinio gyvenimo pokyčius vaikui patyrus fizinę traumą. Darbo uždaviniai: atlikti vaikų ir paauglių patirtų traumų analizę Kauno m. ir Kauno apskrityje per 2001-2005 metus; įvertinti patirtos fizinės traumos poveikį vaiko ir paauglio savijautai; išanalizuoti vaikų ir jų tėvų įprastinio gyvenimo pokyčius vaikui ar paaugliui patyrus traumą; įvertinti tėvų bei vaikų patirtį apie suteiktą medicinos pagalbą. Tyrimo objektas: 7-18 metų vaikai ir paaugliai patyrę traumą ir gydyti KMUK vaikų ortopedijos traumatologijos skyriuje bei jų tėvai. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 68 vaikai ir paaugliai bei jų tėvai. Respondentams pateiktos dvi anketos: „Anketa tėvams apie vaiko patirtą traumą“, „Anketa vaikui apie patirtą traumą“, taip pat „Potrauminio streso simptomų vaikams“ skalė ir „Įvykio poveikio skalė“. Užpildytos 68 vaikų ir 55 tėvų anketos. Bendras atsako dažnis - 85 proc. Rezultatai. Sužalotų vaikų transporto įvykiuose 2001-2005 metais Kauno apskrityje nemažėja: sužalota 698 mergaitės ir 983 berniukai. Eismo įvykių metu dažniausiai nukentėjo 10-14 m. (32 proc.) ir 15-18 m. (35 proc.) vaikai. Vertinant tėvų atsakymus, nustatyta, kad mergaitėms dažniau nei berniukams pasireiškė patirtos traumos baimė, nerimas, dažniau vargino naktiniai košmarai, jos baiminosi dėl ateities, labiau norėjo būti su tėvais nei berniukai. Patirta trauma stipriai paveikė vaikų emocinę būseną: 73,1 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų nurodė dabartinės nuotaikos sąsajas su patirta trauma (p<0,05). Tėvų nuomone, berniukai buvo prastesnės nuotaikos negu nurodė patys vaikai, mergaičių nuotaikos buvo vertintos panašiai. Įvykus vaiko traumai, tėvai patyrė savo sveikatos sutrikimų: pusę (50 proc.) jų vargino galvos skausmai, trečdalis (38,2 proc.) juto skausmus širdies plote ir beveik ketvirtadalis nurodė valgymo sutrikimus. 63,6 proc. tėvų negalėjo dirbti įprastinio darbo, 26 proc.- teko išeiti atostogų vaiko priežiūrai, 9,6 proc. - imti nedarbingumo lapelį, kas dešimtas turėjo atsisakyti darbo (10,9 proc.). Respondentai geriausiai vertino medicinos darbuotojų atliekamas procedūras, gydytojų ir slaugos personalo bendravimą su vaiku ir šeima. 75 proc. vaikų buvo pasiūlyta reabilitacija, o 14,5 proc. - teigė apie tai nieko negirdėję. Išvados. Kauno apskrityje penkių metų laikotarpiu eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų skaičius didėja. Mergaitėms dažniau nei berniukams atsinaujina prisiminimai ir vaizdiniai apie patirtą įvykį, jos sunkiau išgyvena patirtą traumą. Vaiko trauma atsiliepia jo tėvų sveikatai bei darbingumui. Vaikai ir tėvai buvo patenkinti medicinos personalo suteikta pagalba
Aim of the study. To evaluate the health state of children and the changes of everyday life of their parents after the child has experienced physical trauma. Objectives. To analyze the incidence rate of children and adolescents trauma in Kaunas and Kaunas district during 2001-2005 year period; to evaluate the influence of the physical trauma to children and adolescent well-being; to analyze the changes of life of children and their parents after child’s physical trauma; to evaluate the experience of children and parents on treatment and help. Methods. 7-18 year old children and adolescents after trauma treated in children orthopedic – trauma department at Kaunas Clinics of University of Medicine and their parents. 68 children and adolescents and their parents were investigated. Two questioners were given to the respondents “Questioner of parents about child’s trauma” and “Questioner of child about trauma”, as well as “Posttraumatic stress symptomatic scale” and “Impact event scale”. There were filled and returned 68 children questioners and 55 parents’ questioners. The response rate was 85 %. Results: The number of injured children in traffic accidents in Kaunas district did not decrease in 2001-2005. During this period of time 698 girls and 983 boys were injured. In Kaunas region during accidents mostly suffered children in age of 10-14 (32%) and of 15-18 (35%). Evaluating the answers of parents it was established that girls suffered because of renewing memories and images about the trauma event, anxiety, nightmares, they were feared of the future, wanted to be with parents more often than boys. Trauma has influenced emotional state of children: 73.1% of girls and 41% of boys monitored the links between today mood and trauma (p<0.05). Answers of parents and boys on children mood differed: parents think boys had worse mood than they mentioned. After children trauma parents experienced their own health problems: half (50 %) of parents had headache, one third (38.2%) had aches in heart area and one fourth had eating problems. 63.6% of parent could not perform their everyday work, 26 % took child care vacation, 9.6 % took temporary unemployment, one tenth had to quit job (10.9%). The procedures, relationships of medical personal with children and their parents were evaluated in the best way by respondents. Conclusions. During the five year period the number of children injured in accidents is increasing. Girls are more often suffering of renewing memories and images about trauma. Child’s trauma has impact to parents health and ability to work. Most children and parents were satisfied with treatment and help.