Suaugusiųjų savęs patyrimas užaugus šeimoje su vienu ar abiem tėvais priklausomais nuo alkoholio
Hendzelak, Violeta |
Recenzentas / Reviewer |
Problema. Nors priklausomybės problemos ir jų daroma žala šeimai analizuojamos seniai (Ramstedt ir kt., 2015; Sundin, 2022), tačiau Lietuvoje vis dar stokojama tyrimų, besigilinančių į suaugusiojo asmens patyrimą per kokybinius fenomenologinius metodus. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokioje aplinkoje augę asmenys dažnai patiria padidėjusią psichologinių sunkumų naštą (Clarke, 2023), o suaugę linkę kentėti nuo žemos savivertės, nerimo, sunkumų kuriant ir išlaikant artimus ryšius, jiems būdingas nuolatinis kaltės ar gėdos jausmas, neadaptyvūs elgesio modeliai. Metodai. tyrimo imtį sudarė šeši dalyviai, kurių vienas ar abu tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio, tyrimo dalyvių amžius (27– 46 m.). Duomenų rinkimo būdas – giluminis interviu. Duomenų analizė atlikta pagal fenomenologinės aprašomosios analizės A. Giorgi metodą. Rezultatai. Vaikystė alkoholio paveiktoje šeimoje buvo lydima nuolatinės grėsmės nuojautos, nestabilumo ir emocinio chaoso. Toks gyvenimas formavo nuolatinį budrumo jausmą, nerimą, emocinius bei somatinius simptomus. Gėdos jausmas dėl šeimos aplinkybių įsirašė į savastį kaip „kitoniškumo“ ar „brokuotumo“ patyrimai. Ši patirtis ne tik suformavo pasaulio suvokimą kaip nesaugaus, bet ir tapo pagrindu psichikos sveikatos iššūkiams.Neatpažintos, užslopintos ar sproginėjančios emocijos, lydimos nutrūkusių ar toksiškų santykių, sukūrė tarsi vidinį vakuumą. Vaikystėje neišmokus kurti sveikų ryšių, suaugę tyrimo dalyviai stengėsi juos užmegzti desperatiškai arba destruktyviai. Emocinis pasaulis buvo patiriamas kaip pavojingas arba nepasiekiamas, o santykiai – kupini prisirišimo ir atstūmimo dinamikos. Ryšio su savimi nebuvimas ilgainiui virto prisitaikymo mechanizmu – „kaukėmis“, padedančiomis atitikti kitų lūkesčius, bet vis labiau tolstančiomis nuo autentiško „aš“. Priklausomybės šešėlis taip pat tapo šio vidinio susiskaldymo dalimi. Tik per sąmoningumo augimą ir savivoką atsirado galimybė atkurti ryšį su savimi, atstatyti savigarbą ir išmokti atpažinti vidinę vertę, nepriklausomą nuo išorinio pripažinimo. Nepaisant visų sunkumų, dalyvių istorijose atsiskleidė virsmo kelias – ne greitas lūžis, o ilgalaikė kelionė nuo aukos pozicijos prie atsakingo savęs kūrėjo. Šis virsmas buvo sąmoningumo ir nuoseklios savirefleksijos rezultatas. Išvados. Suaugusiųjų savęs patyrimas užaugus šeimoje kur vienas ar abu tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio, atsiskleidė per egzistencinį nesaugumą ir vidinio pasaulio sutrikimą, emocinio raštingumo stoką ir ryšio su kitais trapumą, savojo „aš“ paiešką ir sąmoningumo siekį.
Raktiniai žodžiai: suaugę alkoholikų vaikai, savęs patyrimas, fenomenologinė analizė.
Problem. Although the issue of addiction and its impact on the family has long been the subject of research (Ramstedt et al., 2015; Sundin, 2022), there is still a lack of studies in Lithuania that explore adult experiences through qualitative phenomenological methods. Scientific research shows that individuals who grew up in such environments often carry a heavier psychological burden (Clarke, 2023) and as adults tend to suffer from low self–esteem, anxiety, difficulties in establishing and maintaining close relationships, a persistent sense of guilt or shame, and maladaptive behavioral patterns. Methods. The study sample consisted of six participants aged between 27 and 46, each of whom had one or both parents addicted to alcohol. Data were collected through in–depth interviews and analyzed using A. Giorgi’s descriptive phenomenological method. Results. Childhood in an alcohol–affected family was marked by a constant sense of threat, instability, and emotional chaos. This environment fostered hypervigilance, anxiety, and emotional or somatic symptoms. Shame over the family became embedded in the self as feelings of “otherness” or “defectiveness.” These experiences not only shaped a worldview perceived as unsafe but also laid the foundation for future mental health struggles. Unrecognized, suppressed, or explosive emotions, combined with broken or toxic relationships, created an inner void. Having not learned to form healthy attachments in childhood, participants later sought connection either desperately or destructively. The emotional world was perceived as either dangerous or inaccessible, and relationships were filled with ambivalence – attachment and rejection. A lack of connection with oneself eventually turned into a coping mechanism through social masks. Living according to others' expectations only deepened the disconnection from the authentic self. The shadow of addiction was part of this inner split. Only through awareness and self–reflection did participants begin to restore their relationship with themselves, rebuild self–respect, and learn to recognize value without external validation. Despite all the challenges, participants’ stories revealed a transformational path – not a sudden breakthrough but a gradual journey from a victim mindset to becoming a responsible creator of one’s life. This transformation emerged through awareness, boundary recognition, and self–reflection. Conclusions. The adult experience of self after growing up in a family with one or both parents addicted to alcohol is revealed through existential insecurity and inner fragmentation, a lack of emotional literacy and fragile connections with others, the search for the true self, and a striving toward conscious awareness. Keywords: adult children of alcoholics, experience of self, phenomenological analysis.