Options
Pakaitinio gydymo metadonu programos proceso vertinimas Lietuvoje
Marudinaitė, Agnė |
Petrauskienė, Jadvyga | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Raškevičienė, Rita | Komisijos narys / Committee Member |
Bagdonas, Eugenijus | Komisijos narys / Committee Member |
Gendvilis, Stasys | Komisijos narys / Committee Member |
Bučiūnienė, Ilona | Komisijos narys / Committee Member |
Misevičienė, Irena | Komisijos narys / Committee Member |
Starkuvienė, Skirmantė | Komisijos narys / Committee Member |
Kalėdienė, Ramunė | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti pakaitinio gydymo metadonu programos procesą Lietuvoje. Metodai Tyrimui buvo naudojami Pasaulio sveikatos organizacijos sukurti arba adaptuoti struktūrizuoti instrumentai: gydymo paslaugų apžvalga, paslaugų aprašymo sąrašas, paslaugų kokybės klausimynas, priežiūros standartų vertinimo planai, personalo požiūrio ir pasitenkinimo bei gydymo suvokimo klausimynas. Tyrime dalyvavo 50 Vilniaus, 20 Kauno apskrities, 30 Klaipėdos priklausomybės ligų centrų pacientų. Taip pat buvo atliktos grupinės diskusijos (angl. focus groups) dalyvaujant programos personalui, pacientams bei išoriniams ekspertams ir bendruomenės atstovams. Rezultatai Atlikus literatūros apžvalgą paaiškėjo turintys įtakos teigiamam pakaitinio gydymo metadonu (PGM) programos procesui veiksniai: paslaugų apimtis ir kokybė; kartu su PGM suteikiamos psichologų, socialinių darbuotojų konsultacijos ir medicinos pagalba; konsultuojančiojo personalo patirtis bei kvalifikacija ir konsultacijos suteikimo laikas; adekvati metadono dozė, kuri paprastai yra 60–100 mg/dieną; išsinešimo namo privilegijos, kurios didina pacientų motyvaciją; kontroliniai šlapimo testai, kurie skatina pacientus susilaikyti nuo nelegalių narkotikų vartojimo. Apžvelgus PGM programas Lietuvoje paaiškėjo, kad narkotikų vartotojų prieinamumas prie gydymo labai ribotas geografiškai. PGM programos yra tik penkiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose ir Panevėžyje. Trūksta žmogiškųjų ir techninių išteklių, ypač mažuosiuose miestuose. Tačiau sukurtas platus gydymo spektras: PGM programa priklausomybės ligų centruose ir pirminės sveikatos priežiūros centruose, stacionarios ir ambulatorinės reabilitacijos, detoksikacijos programa. PGM decentralizacija į psichikos sveikatos centrus sumažino stigmatizaciją – pacientas gali dalyvauti programoje pagal gyvenamąją vietą, gauti daugiau medicinos paslaugų, neprivalo lankytis specializuotose įstaigose. Programos dėka pacientams padedama integruotis į visuomenę – susitvarkyti asmens dokumentus, gauti socialinį draudimą, užsiregistruoti darbo biržoje. Atlikus tyrimą įvertinti PGM programos privalumai ir trūkumai. Privalumai. Visuose centruose yra vienodos pacientų priėmimo sąlygos ir palaikomojo gydymo indikacijos, pacientų ligos įrašai saugomi tinkamai. Vizualiai stebimas metadono vartojimas, taip išvengiama metadono patekimo į juodąją rinką. Priklausomybės ligų centrai bendradarbiauja su kitomis sveikatos bei socialinėmis įstaigomis. Skatinamas šeimos narių įsitraukimas į programą. Pacientai patenkinti esamomis gydymo taisyklėmis, personalo supratingumu, jie yra nuolatos informuojami apie gydymo eigą ir pažangą. Trūkumai. Retai atliekami šlapimo tyrimai narkotinėms medžiagoms nustatyti. Per pastaruosius 5 metus nebuvo atlikta nė vienos studijos, vertinančios programą; retai atliekama analizė, skirta nustatyti, kas gydymo programoje vyksta gerai ir kas blogai. Fizinė aplinka nepritaikyta elementariems pacientų poreikiams, erdvės nepakanka ne tik pacientams, bet ir atlikti specifinėms gydymo procedūroms. Nedidelė dalis personalo dalyvauja tęstiniame mokyme, kuris vyksta rečiau nei kartą per metus. Didžioji dalis programos personalo nėra patenkinti savo atlyginimu. Buvo išsiaiškintas programų priimtinumas profesinėje bendruomenėje ir geografinėje aplinkoje. Paaiškėjo, kad dabartinė visuomenė nelabai toleruoja narkotikų vartotojus. Trečdalis apklausto personalo mano, kad metadonas yra ne kas kita, kaip vieno narkotiko pakaitalas kitu. Programos personalas vienbalsiai sutinka, kad adatų švirkštų keitimo sistema turi būti kiekviename mieste, kuriame žinoma, kad yra daug narkotikų vartotojų. Didžioji dalis programos personalo sutinka, kad metadono paslaugos turi būti išplėstos. Reikalingi papildomi ištekliai įdarbinimo, reabilitacijos, infekcinių ligų prevencijos paslaugoms teikti. Ne profesinės bendruomenės atstovai mato prevencinę metadono programos naudą mažinant nusikalstamumą ir ŽIV/AIDS plitimą. Pastebimas viešai teikiamos informacijos ir paslaugų koordinacijos trūkumas. Apibendrinanti išvada. Įvertinus programos vykdymo procesą, manau, kad programa turi daugiau privalumų nei trūkumų. Didžiausi trūkumai atsiranda dėl finansavimo stokos, nes patalpų trūkumas, maži personalo atlyginimai ir šlapimo tyrimų dažnumas priklauso nuo finansinių įstaigos galimybių. Pašalinus programos trūkumus tikėtina, kad programa vyktų sėkmingiau.
Objective: To evaluate methadone maintenance treatment program process in Lithuania. Methods: The analysis was based on instruments developed or adapted by the World Health Organization (WHO): Treatment services review, Checklist for Service Description, Checklist on service quality, Staff attitude and Satisfaction Questionnaire, Schedules for the Assessment of Standards of Care, and Treatment Perception Questionnaire. 50 patients from Vilnius, 20 from Kaunas and 30 from Klaipeda Centers for Addictive Disorders have been questioned, as well as focus groups, comprised of program personnel, patients, external experts, and community representatives. Results: the literature review revealed the factors influencing the process of methadone maintenance treatment (MMT) program: quantity and quality of services; consultations of psychologists to both patients, their relatives and social workers, as well as medical help; adequate methadone dose (it is usually 60 – 100 mg/day); take home privileges, which improve patients motivation; control urine tests, which deter patients from drug usage. The MMT in Lithuania review indicates that treatment accessibility for drug users is very limited geographically. MMT is run only in five largest Lithuanian cities: Vilnius, Klaipeda, Kaunas, Druskinikai, Panevezys. The lack of human and technical resources, especially in smaller cities, is evident. Nevertheless, a wide range of treatment services has been established: methadone maintenance treatment at Centers for Addictive Disorders and primary healthcare centers, rehabilitation of in - and out – patients, detoxication program. Decentralization of maintenance treatment to health centers has reduced the social stigma; the participation in the program is adapted to the patient’s residence place; a broader range of medical services is available, there is no necessity to visit specialized institutions. Program supports patients’ integration into society by providing them with the identification documents, social insurance and employment center registration. The survey presented a possibility to evaluate the advantages and disadvantages of MMT program. Advantages. Admission conditions and MMT indications in all the centers are the same. Records of the patients are protected properly. The methadone consumption is supervised visually in order to avoid methadone appearance in the black market. Centers for Addictive Disorders collaborate with other health and social institutions; family members’ involvement is strongly encouraged. Patients are satisfied with the treatment rules, personnel’s attention; constant feedback on their treatment process and progress. Disadvantages. Urine tests on drugs are made seldom. During the last five years there has been no program evaluation. Program evaluations of processes positive or negative sides are rear. Physical environment does not correspond to patients and personnel’s needs (lack of space, etc.). The personnel problems include lack of long-term trainings (once half a year at best, if any), low salary and the like. The program acceptance in professional and geographical environment has been analyzed. It turned out, that the society is intolerant to drug users. One third of the questioned personnel regard methadone as an exchange of one drug by another. The program personnel unanimously agree that the needle and syringes exchange program is necessary in all the problematic cities. Major part of program personnel agree, that methadone services have to be expanded. There is a necessity for additional resources on patients’ rehabilitation and employment, as well as services rendering on infectious diseases prevention. Non professional community members appreciate the methadone program because of reduced criminality and the prevention of HIV/AIDS spread. The shortage of public information and service coordination is noticeable. General conclusion. The program process evaluation reveals that the program has more advantages than disadvantages. The major disadvantages stem from the insufficient budgeting: the lack of premises and frequency urine tests, low personnel salaries are conditioned by financial possibilities of the institution. The program is likely to run more successfully after the disadvantages elimination.