Skydliaukės papilinės karcinomos klinikinių ir morfologinių pakitimų sąsajų įvertinimas tarp pacientų, gydytų LSMUL KK 2018–2022 metais

Autorius: Aistė Stonytė. Pavadinimas: Skydliaukės papilinės karcinomos klinikinių ir morfologinių pakitimų sąsajų įvertinimas tarp pacientų, gydytų LMSUL KK 2018–2022 metais. Tyrimo tikslas: Nustatyti skydliaukės papilinės karcinomos klinikinių ir morfologinių pakitimų sąsajas tarp pacientų, gydytų LSMUL KK 2018–2022 metais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti skydliaukės papilinės karcinomos morfologinius pokyčius tarp pacientų, gydytų LSMUL KK 2018–2022 metais. 2. Nustatyti pacientų amžiaus ir lyties sąsajas su morfologiniais papilinės skydliaukės karcinomos ypatumais. 3. Įvertinti skirtingų papilinės skydliaukės karcinomos histologinių potipių sąsajas su morfologinėmis invazyvumo charakteristikomis. Tyrimo metodika: Retrospektyviai analizuoti 335 tiriamųjų (≥ 18 metų), kurie 2018–2022 m. LSMUL KK Chirurgijos klinikoje buvo operuoti dėl papilinės skydliaukės karcinomos (PSK), duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinės įrangos paketą „SPSS Statistics“ 31.0.Tyrimo rezultatai: Į tyrimą įtraukti 335 tiriamieji, kuriems 2018–2022 m. atliktas operacinis PSK gydymas. Didžiajai daliai tiriamosios imties nustatyta mikrokarcinoma (42,7 %). Tarp tiriamųjų intratiroidinis plitimas nustatytas 95,2 %, kapsulės peraugimas – 69,6 %, limfovaskulinis plitimas – 51,6 %, daugiažidiniškumas – 28,7 % atvejų. Palankios prognozės histologiniai potipiai nustatyti 80,6 % tiriamųjų. Didžiajai daliai pacientų nustatytos T1a (39,7 %), N0 (71,3 %) ir M0 (96,7 %) kategorijos. Tiriamiesiems, kuriems nustatyta T3 ir T4, dažniau būdinga N1 kategorija (p < 0,05). T3 ir T4 turintiems navikams dažniau būdingas kapsulės peraugimas ir plitimas limfagyslėmis (p < 0,05). Pacientams, kuriems atlikta totalinė tiroidektomija, nustatytas didesnis pagrindinio naviko dydis nei atliekant hemitiroidektomiją (0,70 (0,20–9,50) cm lyginant su 1,15 (0,10–10,00) cm; p < 0,05). Tiriamųjų imtyje 80,6 % sudarė moterys ir 19,4 % vyrai. Moterų amžiaus vidurkis 52,26 (SN = 15,26), o vyrų – 50,54 (SN = 15,14) metai. Tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo, vertinant T, N ir M kategorijų pasiskirstymą (p > 0,05). Dažniausiai tiek moterims, tiek vyrams nustatyta mikrokarcinoma (atitinkamai 40,0 % ir 53,8 %), tačiau rezultatai vertinant histologinių potipių pasiskirstymą tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingi (p = 0,404). Vyrams dažniau nei moterims būdingas kapsulės peraugimas (p < 0,05). Lėtinio autoimuninio tiroidito paplitimas tarp moterų yra didesnis (41,9 % lyginant su 18,5 %; p < 0,05). Limfovaskulinio plitimo, intratiroidinio plitimo, pasiskirstymo abiejose skiltyse, daugiažidiniškumo paplitimas tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Vidutinis tiriamųjų amžius 51,93 (SN = 15,23) metai. Tiriamųjų imtį sudarė 52,8 % < 55 m. ir 47,2 % ≥ 55 m. pacientų. Tarp jaunesnių nei 55 m. pacientų dažniau diagnozuota T1b kategorija, o tarp vyresnių –T3a kategorija (p < 0,05). ≥ 55 m. amžiaus žmonėms dažniau nustatyta N0 kategorija, o < 55 m. dažniau nustatyta N1 kategorija (p < 0,05). Įvertinta, kad ≥ 55 m. pacientams dažniau nustatytas klasikinis PSK histologinis potipis (33,5 % lyginant su 19,8 %; p < 0,05). ≥ 55 m. pacientai turi statistiškai reikšmingai daugiau židinių nei jaunesni (p < 0,05). Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant intratiroidinio plitimo, kapsulės peraugimo, limfovaskulinio plitimo, daugiažidiniškumo paplitimą tarp skirtingų amžiaus grupių (p > 0,05). Lėtinis autoimuninis tiroiditas dažniau nustatomas tarp jaunesniosios amžiaus grupės atstovų (p < 0,05). Nenustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp histologinių PSK potipių ir pTNM kategorijų (p > 0,05). Nustatyta mažiausia pagrindinio naviko mediana buvo aukštų ląstelių PSK, o didžiausia – klasikinės PSK. Įvertinus intratiroidinio plitimo, limfovaskulinio plitimo, daugiažidiniškumo, kapsulės peraugimo, lėtinio autoimuninio tiroidito paplitimą tarp skirtingų histologinių potipių, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p > 0,05). Naviko išplitimas abiejose skiltyse buvo dažnesnis tarp nepalankios prognozės PSK histologinių potipių (p < 0,05). Išvados: 1. Didžiajai daliai tiriamosios imties nustatyta mikrokarcinoma (42,7 %). Daugumai pacientų nustatytos T1 (39,7 %), N0 (71,3 %) ir M0 (96,7 %) kategorijos. Statistiškai reikšmingai dažniau T3 ir T4 kategorijų pacientams, nustatoma N1 kategorija (41,3 % lyginant su 23,5 %; p < 0,05). Didesnes kategorijas (T3 ir T4) turintiems navikams – dažnesnis kapsulės peraugimas (63,0 % lyginant su 25,3 %; p < 0,05) ir dažnesnis plitimas limfagyslėmis (69,6 % lyginant su 48,8 %; χ² = 6,859; p < 0,05). 2. Tarp lyčių nenustatyta reikšmingų skirtumų T, N ir M kategorijų pasiskirstyme (p > 0,05), abiejose grupėse dažniausiai diagnozuota mikrokarcinoma. Tačiau vyrams dažniau nustatytas kapsulės peraugimas (p < 0,05). Vyresniems pacientams dažniau diagnozuota T3a kategorija (p < 0,05), klasikinis histologinis potipis ir nustatytas didesnis navikinių židinių skaičius (p < 0,05). Jaunesniems pacientams po limfadenektomijos dažniau nustatytos limfmazgių metastazės (p < 0,05). 3. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas įvertinant T, N, M kategorijų pasiskirstymą tarp skirtingų histologinių potipių (p > 0,05). Didžiausia pagrindinio ir suminio naviko dydžio mediana buvo diagnozavus klasikinį histologinį PSK potipį (atitinkamai 1,25 (0,25–10,00) cm ir 1,30 (0,20–10,50) cm. Nepalankios eigos histologiniai PSK potipiai dažniau pasiskirstę abiejose skiltyse (p < 0,05).

Author: Aistė Stonytė. Title: Assessment of Relationship between Clinical and Morphological Changes in Papillary Thyroid Carcinoma among Patients Treated at LUHS Kaunas Clinics in 2018–2022. Aim of the Study: To determine the relationship between clinical and morphological changes in papillary thyroid carcinoma among patients treated at LUHS Kaunas Clinics in 2018–2022. Objectives of the Study: 1. To evaluate the morphological changes of papillary thyroid carcinoma among patients treated at LUHS Kaunas Clinics in 2018–2022. 2. To determine the relationship between patients’ age and sex and the morphological features of papillary thyroid carcinoma. 3. To assess the relationship between different histological subtypes of papillary thyroid carcinoma and morphological features of tumor invasiveness. Methods: A retrospective analysis was performed on the data of 335 subjects (≥ 18 years of age) who underwent surgical treatment for papillary thyroid carcinoma at the Department of Surgery of LUHS Kaunas Clinics between 2018 and 2022. Statistical data analysis was performed using the software package SPSS Statistics version 31.0. Results: A total of 335 patients who underwent surgical treatment for papillary thyroid carcinoma were included in the study. Microcarcinoma was identified in the majority of cases (42.7 %). Intrathyroidal spread was observed in 95.2 % of patients, capsular invasion in 69.6 %, lymphovascular invasion in 51.6 %, and multifocality in 28.7 % of cases. Histological subtypes associated with a favorable prognosis were identified in 80.6 % of patients. Most patients were classified as T1a (39.7 %), N0 (71.3 %), and M0 (96.7 %). Patients with T3 and T4 tumors more frequently exhibited N1 disease (p < 0.05). Tumors classified as T3 and T4 were also more commonly associated with capsular invasion and lymphovascular spread (p < 0.05). Patients who underwent total thyroidectomy had significantly larger primary tumors compared to those who underwent hemithyroidectomy (median size 1.15 (0,10–10,00) cm vs. 0.70 (0,20–9,50) cm; p < 0.05). Women comprised 80.6 % of the study population, while men accounted for 19.4 %. The mean age was 52.26 years (SD = 15.26) for women and 50.54 years (SD = 15.14) for men. No statistically significant differences between sexes were observed in the distribution of T, N, and M categories (p > 0.05). Microcarcinoma was the most common diagnosis in both women and men (40.0 % and 53.8 %, respectively), and no significant differences were found in the distribution of histological subtypes between sexes (p = 0.404). Capsular invasion was significantly more frequent in men (p < 0.05). Chronic autoimmune thyroiditis was more prevalent in women (41.9 % vs. 18.5 %; p < 0.05). No significant sex–based differences were observed in lymphovascular invasion, intrathyroidal spread, bilaterality, or multifocality (p > 0.05). The mean age of the study population was 51.93 years (SD = 15.23), with 52.8 % of patients aged <55 years and 47.2 % aged ≥ 55 years. T1b tumors were more frequently diagnosed in patients younger than 55 years, whereas T3a tumors were more common in patients aged ≥ 55 years (p < 0.05). Patients aged ≥ 55 years more frequently had N0 disease, while N1 disease was more common among younger patients (p < 0.05). The classical subtype was more frequently observed in the older age group (33.5 % vs. 19.8 %; p < 0.05). Patients aged ≥ 55 years had a significantly higher number of tumor foci (p < 0.05). No statistically significant differences were found between age groups regarding intrathyroidal spread, capsular invasion, lymphovascular invasion, or multifocality (p > 0.05). Chronic autoimmune thyroiditis was more common in younger patients (p < 0.05). No statistically significant associations were identified between histological subtypes and pTNM categories (p > 0.05). The smallest median primary tumor size was observed in the tall–cell subtype, while the largest was found in the classical subtype. No significant associations were found between histological subtypes and intrathyroidal spread, lymphovascular invasion, multifocality, capsular invasion, or chronic autoimmune thyroiditis (p > 0.05). Bilateral tumor involvement was more frequent in subtypes associated with an unfavorable prognosis (p < 0.05). Conclusions: 1. Microcarcinoma was the most common presentation (42.7 %), and the majority of patients were classified as T1, N0, and M0. Patients with T3 and T4 tumors were significantly more likely to have N1 disease (41.3 % vs. 23.5 %; p < 0.05). Advanced tumors (T3 and T4) were more frequently associated with capsular invasion (63.0 % vs. 25.3 %; p < 0.05) and lymphovascular spread (69.6 % vs. 48.8 %; χ² = 6.859; p < 0.05). 2. No statistically significant differences were observed between sexes in the distribution of T, N, and M categories (p > 0.05), with microcarcinoma being the most commonly diagnosed subtype in both groups. However, capsular invasion was more frequently observed in male patients (p < 0.05). Older patients were more likely to be diagnosed with the T3a category (p < 0.05), the classical histological subtype, and exhibited a higher number of tumor foci (p < 0.05). In contrast, younger patients more frequently demonstrated lymph node metastases following lymphadenectomy (p < 0.05). 3. No statistically significant differences were found in T, N, and M category distribution across histological subtypes. The largest median primary and total tumor size was observed in the classical subtype (1.25 (0.25–10.00) cm and 1.30 (0.20–10.50) cm, respectively). Histological subtypes of papillary thyroid carcinoma associated with an unfavorable prognosis were more frequently distributed bilaterally (p < 0.05).