Prognostic Significance of Mirco-RNAs in Papillary Thyroid Cancer: A Systematic Review
KINČIUS, Arnoldas |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Author: Arnoldas Kinčius Title: Prognostic significance of micro-RNAs in papillary thyroid cancer: a systematic review
Background/Aims: To systematically assess all papillary thyroid cancer (PTC) micro-RNA (miRNA) studies in relation to recurrence and prognostic factors; evaluate role of miRNAs in the future for PTC.
Methodology: After a search on NCBI PubMed, this review assessed a total of 107 articles with specific inclusion and exclusion criteria. The inclusion criteria consisted of: (i) studies with at least a group of PTC patients comparing PTC prognostic factors with miRNA expression measurements or (ii) PTC miRNA studies which performed quantitative expression measurements on PTC tissues. Overall, 31 articles were included. Studies were further divided into two main groups: one group for the analysis of miRNA in tumour-recurrence patients and another group for analysis of miRNAs and PTC’s clinicopathologic factors. The risk of bias of individual studies was evaluated using a modified Newcastle-Ottawa Scale (NOS) for observational studies.
Results: In all 31 studies, a total of 12 upregulated miRNAs and 18 downregulated miRNAs had statistically significant associations with clinicopathologic factors. This review found 11 and 22 studies which compared PTC’s recurrence and clinicopathologic factors with miRNA expression levels, respectively. In the recurrence group, univariate analyses found miRNAs: -146b,-222, and -221 were consistently and significantly (P<0.05) upregulated in 8, 5, and 3 studies, respectively (n = 378, 174, and 119, respectively). In multi-variate analyses, conflicting results were found for miRNA-146b to act as an independent prognostic factor for recurrence. In the prognostic factor group, miRNA-146b and miRNA-222 expressions levels were found to be consistently upregulated for patients with lymph node metastasis (LNM), extra-thyroidal invasion (ETI), and a higher TNM stage.
Discussion: To the extent of my knowledge, this is the first systematic review to investigate associations between recurrence and miRNAs in PTC. Since many miRNA dysregulational statistical associations exist, this review supports the idea that miRNAs play a key role in PTC development but inconsistent results suggest a non-causal role. Limitations of this study depended on: discrepancies in study and statistical methods, risk of bias in the systematic review, and a lack of meta-analysis.
Conclusions: This systematic review has found miRNAs -146b, -221 and -222 as ideal candidates for further research which is consistent with current literature.
Darbo autorius: Arnoldas Kinčius Pavadinimas: miRNR prognostinė vertė sergant papiline skydliaukės karcinoma: sisteminė apžvalga.
Darbo tikslas: sistemiškai įvertinti visus papilinės skydliaukės karcinomos (PSK) miRNR tyrimus susijusius su ligos recidyvavimu ir prognostiniais faktoriais, įvertinti miRNR svarbumą PSK tyrimams ateityje.
Metodika: Atlikus NCBI PubMed paiešką į tyrimą buvo įtraukti 107 straipsniai, kurie atitiko konkrečius straipsnio įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Įtraukimo kriterijų sudarė: (i) studijos, į kurias buvo įtraukta grupė PSK pacientų ir atlikta šių pacientų miRNR, kaip PSK prognostinių fakorių, raiškos lygio analizė arba (ii) PSK audinių miRNR kiekybinis raiškos vertinimo tyrimas. Į tyrimą įtrauktas 31 straipsnis. Vėliau straipsniai suskirstyti į dvi grupes: pirmoje grupėje analizuojant pacientų recidyvų miRNR, o kitoje analizuota miRNR ir PSK klinikopatologiniai požymiai. Individualių tyrimų įtraukimo šališkumas vertintas pagal modifikuotą Newcastle-Ottawa skalę (NOS) skirtą stebėjimo studijoms.
Rezultatai: iš analizuotų 31 studijų, stebėta 12 skirtingų miRNR raiškos padidėjimai ir 18 skirtingų miRNR raiškos sumažėjimai, kurie turėjo statistiškai patikimas sąsajas su prognostiniais faktoriais. Atlikus analizę 11 studijų buvo lyginamas PSK recidyvų sąryšis su miRNR raiškos lygiu ir 22 studijos, kuriose lygintas PSK klinikopatologinių požymių ir miRNR raiškos lygio sąryšis. Recidyvų grupėje vieno kintamojo analizė parodė statistiškai patikimus (p<0,05) rezultatus, jog miRNR-146b, -222, ir -221 stebėta padidėjusi raiška atitinkamai 8, 5 ir 3 tyrimuose (n=378, 174 ir 119 atitinkamai). Atlikus kelių tiriamųjų analizę gauti kontraversiški rezultatai, kurie parodė, jog miRNR-146b gali būti nepriklausomas prognostinis faktorius, esant ligos reidyvavimui. Prognostinių faktorių grupėje miRNR-146b, -221 ir -222 nustatyta pastovi padidėjusi raiškos lygio reguliacija pacientams, kuriems nustatytos limfmazgių metastazės, navikinių ląstelių invazija išplitusi už skydliaukės ir vėlyvesnė TNM stadija.
Aptarimas: Kiek man žinoma, tai yra pirmasis sisteminis tyrimas, skirtas tirti PSK recidyvavimo ir miRNR asociacijas su PSK. Kadangi egzistuoja daugybė miRNR reguliuojamųjų statistikos asociacijų, ši apžvalga patvirtina idėją, kad miRNR turi svarbią įtaka PSK vystymuisi, tačiau išsiskiriantys rezultatai rodo, jog miRNR nėra ligos vystymosi priežastis. Šio tyrimo apribojimai priklausė nuo: neatitikimų studijų ir statistinių metodikų, šališkumo rizikos sisteminėje apžvalgoje ir metanalizės stokos.
Išvados: sisteminė apžvalga parodė, jog miRNR-146b, -221 ir -222 yra idealūs tolimesnių tyrimų kandidatai.