Nutukimo įtaka gestaciniu diabetu sergančių moterų nėštumo bei gimdymo komplikacijoms
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Nustatyti nutukimo įtaką gestaciniu diabetu (GD) sergančių moterų nėštumo, gimdymo komplikacijoms ir vaisiaus būklei bei svoriui. Darbo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti GD sergančių nutukusių ir normalios kūno masės moterų sociodemografinius rodiklius, GD diagnostikos rodiklius, nėštumo ir gimdymo komplikacijas, įvertinti GD sergančios motinos nutukimo įtaką vaisiaus būklei ir svoriui. Tyrimo metodika: Retrospektyvusis tyrimas, kuriam atrinkta 2019 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusi 581 moteris: 202 nutukusios moterys ir 379 iki nėštumo normalią kūno masę turėjusios moterys. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro ir ligos istorijų, analizuoti „SPSS/w26.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterine programa. Tyrimo dalyviai: Nutukusios ir normalios kūno masės moterys, sirgusios GD ir 2019 m. gimdžiusios LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Tyrimo rezultatai: Tyrime išanalizuoti GD sirgusių gimdyvių duomenys (n=581): nutukusios gimdyvės vyresnės už normalios kūno masės gimdyves (32,22±5,3 ir 31,04±5,4 m.; p=0,012), turėjusios daugiau nėštumų (2,58±1,58 ir 1,98±1,1; p<0,001), gimdymų (2,06±1,3 ir 1,72±0,9; p<0,001), daugiau gyvenančios kaime nei mieste (40,6 proc. ir 32 proc.; p=0,041). Nutukusios dažniau nei normalios kūno masės nėščiosios sirgo pirmine hipertenzija (18,8 proc. ir 2,9 proc., p<0,001), nėščiųjų hipertenzinėmis būklėmis (47,5 proc. ir 19 proc., p<0,001), nėščiųjų cholestaze (6,4 proc. ir 1,6 proc., p=0,002), dažniau nustatytas polihidramnionas (19,4 proc. ir 5,5 proc., p<0,001), dažniau sužadintas gimdymas (75,4 proc. ir 24,6 proc.; p<0,001), dažniau atlikta cezario pjūvio operacija (24,8 proc. ir 16,4 proc., p=0,015), skubi dažniau nei planinė (66 proc. ir 41,9 proc., p=0,011), gimdymo metu dažniau diagnozuota distocija (9,4 proc. ir 3,4 proc., p=0,003), nestabili vaisiaus būklė (4 proc. ir 1,1 proc., p=0,019), jų naujagimiai dažniau makrosomiški (22,8 proc. ir 10 proc., p<0,001), naujagimių Apgar balai po 1 min (8,9±1,2 ir 9,06±1, p=0,024) ir po 5 min (9,52±0,8 ir 9,66±0,6, p=0,024) buvo žemesni nei normalios kūno masės gimdyvių. Tyrimo išvados: GD sirgusios nutukusios nėščiosios buvo vyresnės, turėjo daugiau nėštumų ir gimdymų, dažniau gyveno kaime, jų glikemijos nevalgius buvo aukštesnės, dažniau sirgo pirmine hipertenzija, dažniau patyrė nėštumo (nėščiųjų hipertenzinės būklės, nėščiųjų cholestazė, polihidramnionas) bei gimdymo (gimdymo sužadinimas, cezario pjūvio operacija, skubi cezario pjūvio operacija, distocija, nestabili vaisiaus būklė gimdymo metu) komplikacijas, jų naujagimiai dažniau makrosomiški, Apgar balai po 1 min ir po 5 min žemesni nei normalios kūno masės nėščiųjų, sirgusių gestaciniu diabetu.
Aim: To evaluate the impact of pre-pregnancy obesity in women with gestational diabetes (GD) pregnancy and delivery complications and influence on neonatal weight and condition after birth. Objectives: The aim was to evaluate and compare the impact on demographic indicators, GD diagnostic values, pregnancy and delivery complications, neonatal weight and condition between obese and normal body mass women with GD. Methods: A retrospective study was performed using the data from the Department of Obstetrics and Gynaecology of the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Birth Registry from 2019. We included 581 women who had GD and singleton pregnancy, women were divided into groups according to their pre-pregnancy weight: 202 were obese and 379 had normal weight. The data was analysed with “SPSS/x26.0” and MS Excel 2016 software. The results: Data of 581 gravidas who had GD was analysed (n=581): obese mothers were older than ones with normal body weight (32.22±5.3 and 31.04±5.4 years; p=0.012), they had more pregnancies (2.58±1.58 and 1.98±1.1; p<0.001) and deliveries (2.06±1.3 and 1.72±0.9; p<0.001), they more often lived in countryside than town or city compared to women with normal body mass index with GD (40.6% and 32%; p=0.041). Women with pre-pregnancy obesity more often had primary hypertension (18.8% and 2.9%, p<0.001), pregnancy-induced hypertensive conditions (47.5% and 19%, p<0.001), gestational cholestasis (6.4% and 1.6%, p=0.002), polyhydramnios (19.4% and 5.5%, p<0.001), induced labour (75.4% and 24.6%; p<0.001), Caesarean section (24.8% and 16.4%, p=0.015), emergency Caesarean section (66% and 41.9%, p=0.011), labour dystocia (9.4% and 3.4%, p=0.003), unstable fetal condition (4% and 1.1%, p=0.019), fetal macrosomia (22.8% and 10%, p<0.001), their neonates had lower Apgar scores after 1 min (8.9±1.2 and 9.06±1.0, p=0.024) and after 5 min (9.52±0.8 and 9.66±0.6, p=0.024) compared to normal body weight women with GD. Conclusions: Obese women with GD were older, had more pregnancies and labours, more often lived in countryside, their fasting glucose level was higher, they more often had primary hypertension, more often experienced pregnancy complications (pregnancy-induced hypertensive conditions, gestational cholestasis, polyhydramnios), labour complications (labour induction, Caesarean section, emergency Caesarean section, dystocia, unstable fetal condition), their neonates more often had macrosomia and their Apgar scores after 1 min and 5 min were lower in comparison to women with normal pre-pregnancy body weight.