Pacientų, besigydančių stacionare ir besigydančių ambulatorinėmis sąlygomis žinių apie vaistų vartojimo intervalą prieš ir po maisto tyrimas
Šimkutė, Olivija |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas. Ištirti pacientų, besigydančių stacionare ir besigydančių ambulatorinėmis sąlygomis bei besilankančių vaistinėje žinias bei vartojimo įpročius vartojant vaistus prieš ir po maisto. Metodai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Nefrologijos klinikoje ir Klaipėdoje esančioje bendruomenės vaistinėje „Sendvario vaistinė”. Iš viso tyrimo metubuvo apklausta 213 respondentų. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: SP grupė–stacionare besigydantys pacientai, VP grupė – vaistinės pacientai. Duomenys buvo renkami naudojant validuotą anoniminį klausimyną sudarytą iš 30 klausimų. Rezultatai. Į tyrimą įtraukti 213 klausimynų (bendras atsakomumo dažnis buvo 85,22 proc.). Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo, miestuose arba kaimuose gyvenantys žmonės. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad savigyda yra paplitusi - vaistinėje savigyda užsiimantys teigė 17 proc. apklaustųjų, skyriuje -8 proc. Tyrimas parodė, kad SP grupėje vaistų informacinio pakuotės lapelio neskaito 45,5 proc. pacientų, o VP grupėje – 65 proc. Statistiškai reikšmingai daugiau pacientų SP grupėje žinojo apie maisto ir vaistų sąveikas ir laiko intervalo svarbą tarp vaistų vartojimo ir valgymų lyginant su VP grupe (p<0,05). Statistiškai reikšmingai mažiau pacientų VP grupėje teigė, jog yra drausmingi vartodami vaistus nei SP grupės respondentai. Buvo atrastasreikšmingas ryšys tarp žinių trūkumo apie vaistų ir maisto sąveikas bei vyresnio amžiaus. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp žemesnio išsilavinimo ir nedrausmingumo vartojant vaistus. (p<0,05). Išvados. Visuomenės žinios apie laiko intervalo svarbą tarp valgymų ir vaistų vartojimo bei maisto ir vaistų sąveikų nėra pakankamos. Didžioji dalis pacientų neskaito vaistų pakuotės informacinio lapelio, nemaža dalis užsiima savigyda. Vaistinėje besigydantys pacientai turi reikšmingai silpnesnes žinias apie laiko intervalą tarp maisto ir vaistų vartojimo. Tačiau net ir iš stacionare besigydančių pacientų yra žmonių kurie nežino kaip taisyklingai vartoti vaistus su maistu, nepaisant to, kad nuolat yra apsupti sveikatos priežiūros specialistų. Žemesnis žmonių išsilavinimas koreliuoja su žinių trūkumu apie taisyklingą vaistų vartojimą, nesuvokiama drausmingumo vartojant vaistus svarbos. Vyresnio amžiaus pacientai taip pat dažnai nežino arba neteisingai interpretuoja vaistų vartojimo instrukcijas.
Objectives: To assess patient’s knowledge and usage habits of food and medicinal products timing in community pharmacy and hospital. Methods: The study was conducted Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Hospital Nephrology Clinic and community pharmacy „Sendvario vaistinė”, located in Klaipeda. Total study surveyed 213 respondents. Patients were divided into two groups: the VP Group – patients questioned in pharmacy, SP group – patients questioned in Nephrology Clinic. Data were collected using an anonymous questionnaire validated of 30 questions. Results. The study included 213 questionnaires (responsivenessincidence of 85.22 percent.). The study included respondents of various age, different education level, from rural or urban areas. The study has shown that self-treatment is common –17 percent of respondents in VP groupadmitted that they practice self-treatment, in SP group the rate was 8 percent. In the SP group, 45.5 percent of questioned patients reported that they do not read the medicinal products’ informational leaflet, in the VP group – 65 percent of respondents. Statistically significantly more patients in SP group knew about food and drug interactions and timing importance with food and drugs comparing with the VP group (p<0,05). Statistically significantly less VP subjects accepted that they are disciplined when taking their medications comparing with SP groupanswers. A significant associationwas found between lack ofknowledge about food and drugs and older age. Also, an associationwas found between lower education level and lack of discipline when taking medications. (p<0,05). Conclusions.Public knowledge about importance of food and drugs timing is not sufficient. Majority of the patients do not read the informational leaflet in the package of medicinal products, large part of patients practice self-treatment. Patientsin the community pharmacy has significantly lower knowledge about food-drug interactions and timing. However, number of patients who have lack of knowledge about correct usage of drugs with food in hospital, is significant, despite the fact that hospitalized patient are surrounded by health care specialist all the time. Lower education level associateswith lack of awareness about correct and rational medicament usage. Often elderly patients also do not know or interpret wrongly theusageinstructions of medicaments.