Pacientų žinių apie arterinę hipertenziją ir jos valdymą tyrimas

Taikomoji visuomenės sveikata (antrosios pakopos studijų programa) PACIENTŲ ŽINIŲ APIE ARTERINĘ HIPERTENZIJĄ IR JOS VALDYMĄ TYRIMAS Vilius Kazlauskas Mokslinis vadovas: doc. dr. Lolita Šileikienė. Konsultantas: prof. dr. Leonas Valius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas.
Kaunas; 2025 m. Darbo tikslas. Išsiaiškinti ambulatorinių pacientų žinias apie arterinę hipertenziją, jos grėsmes sveikatai, prevencijos galimybes ir valdymo priemones. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų turimas žinias apie arterinę hipertenziją, jos grėsmes sveikatai ir prevencijos bei valdymo priemonių galimybes. 2. Nustatyti, kokias priemones pacientai taiko, siekdami suvaldyti AH ir ją kontroliuoti. 3. Išsiaiškinti, kokiais komunikacijos kanalais pacientai gauna informaciją apie AH grėsmes sveikatai, prevenciją ir kontrolę. 4. Palyginti sergančių AH ir asmenų, kuriems nediagnozuota AH, žinias, informuotumą apie AH, jos grėsmes sveikatai ir prevencijos galimybes.
Metodika. Apklausa atlikta Kauno klinikų Kardiologijos ir Šeimos medicinos klinikoje, dalyvavo 90 respondentų, kurie pildė anketines apklausas. Duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 30.0.0.0“. Rezultatai. Respondentai geriausiai atsakė į klausimus apie AH sukeliamas komplikacijas, sveikos mitybos svarbą ir aukšto kraujospūdžio, kaip galimo AH požymio, atpažinimą. Sergantieji AH pacientai dažniausiai ligą valdė nerūkydami, atsakingu antihipertenzinių vaistų vartojimu bei lankymusi pas gydytoją. Pagrindinis informacijos šaltinis apie AH – šeimos gydytojas. Tiek sergantys, tiek nesergantys AH respondentai geriausiai atsakė į klausimus apie sveikos mitybos svarbą ir medikamentų vartojimo būtinybę. Sergantys AH pacientai geriau atsakė į klausimus apie vaistų vartojimo dažnumą, diastolinio kraujo spaudimo reikšmę AH diagnostikoje bei šios ligos sukeliamus sveikatos pakitimus ir komplikacijas.
Išvados. Daugumos respondentų žinių lygis apie AH yra žemas. Silpniausios žinių sritys – apie ilgalaikį medikamentų vartojimą savijautai pagerinti ir gyvenimo būdo keitimą, vartojant medikamentus. Dažniausios taikomos kraujospūdžio valdymo priemonės: nerūkymas; nepraleidžiamas suplanuotas apsilankymas pas gydytoją; nepamirštami vartoti medikamentai, skirti AH kontroliuoti; nesustojami vartoti medikamentai nuo AH dėl šalutinio medikamentų poveikio; vartojami medikamentai, skirti AH tokiomis dozėmis, kokias nurodė gydytojas. Informacija apie AH dažniausiai gaunama iš šeimos gydytojo, gydytojo kardiologo bei interneto svetainių; rečiausiais komunikacijos kanalais nurodė artimuosius, socialinius tinklus ir bendrosios praktikos slaugytojus. Pacientų, kurie serga AH, ir pacientų, kuriems nediagnozuota AH, labiausiai skyrėsi žinios apie AH diagnozavimo ir atsiradimo priežastis bei medikamentų vartojimą. Lyginant sergančių ir nesergančių pacientų atsakymus apie AH, pastebėta, kad abi grupės geriausiai atsakė į klausimus apie sveikos mitybos svarbą ir medikamentų vartojimo būtinybę. Sergantys AH pacientai geriau atsakė į klausimus apie vaistų vartojimo dažnumą, diastolinio kraujo spaudimo reikšmę AH diagnostikoje bei šios ligos sukeliamus sveikatos pokyčius ir komplikacijas.

Applied Public Health (Master’s Degree Program) A STUDY OF PATIENTS‘ KNOWLEDGE ABOUT ARTERIAL HYPERTENSION AND ITS MANAGEMENT Author: Vilius Kazlauskas Scientific Supervisor: Assoc. Prof. Lolita Šileikienė, PhD, MD. Consultant: Prof. Leonas Valius, PhD, MD. Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, 2025. Aim of the study. to assess outpatient patients’ knowledge of arterial hypertension (AH), its associated health risks, preventive measures, and management strategies. Objectives: 1. To determine patients’ knowledge about arterial hypertension, its health risks, and the possibilities of prevention and management. 2. To identify the measures used by patients to control and manage arterial hypertension. 3. To explore the communication channels through which patients receive information about the risks, prevention, and management of AH. 4. To compare the knowledge and awareness of AH, its risks, and preventive possibilities between patients diagnosed with AH and those without a diagnosis. Methods. The survey was conducted at the Cardiology and Family Medicine departments of Kauno klinikos, involving 90 respondents who completed paper-based questionnaires. Data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 30.0.0.0. Results. The findings revealed that respondents demonstrated the best knowledge regarding AH-related complications, the importance of healthy nutrition, and the recognition of high blood pressure as a sign of AH. Patients with AH mainly managed their condition through smoking cessation, responsible medication use, and regular physician visits. The primary information source is family doctor. Both groups (diagnosed and not diagnosed with AH) showed the highest level of knowledge about healthy eating and the necessity of medication adherence. Patients diagnosed with AH had better knowledge of medication use frequency, the role of diastolic blood pressure in AH diagnosis, and the health changes and complications caused by the disease. Conclusions. Most respondents showed a low level of knowledge about AH. The weakest areas included knowledge about long-term medication use and lifestyle modifications while on treatment. Common blood pressure management strategies included smoking cessation, attending scheduled doctor visits, consistent medication use, not discontinuing medication due to side effects, and following prescribed dosages. Information was most obtained from family doctors, cardiologists, and internet websites, while relatives, social network and nurses were the least cited sources. Knowledge differences between AH patients and non-AH patients were most evident regarding the causes and diagnosis of the condition, as well as medication use.