Virtualios realybės priemonių taikymas asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos bei gyvenimo kokybės rodiklių kaitai

Vilius Čiapas. Virtualios realybės priemonių taikymas asmenų patyrusių infarktą, apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos bei gyvenimo kokybės rodiklių kaitai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 60 p. Tikslas - įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos bei gyvenimo kokybės kaitą, taikant virtualios realybės programą. Uždaviniai:

1. Įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, eisenos, pusiausvyros bei gyvenimo kokybės kaitą po taikytų virtualios realybės užsiėmimų.
2. Įvertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, eisenos, pusiausvyros bei gyvenimo kokybės kaitą po įprastinės kineziterapijos.
3. Palyginti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, pusiausvyros, eisenos, bei gyvenimo kokybės kaitą taikant virtualios realybės užsiėmimus ir įprastinę kineziterapiją. Tyrimo metodai - pusiausvyrai vertinti - Berg pusiausvyros skalė, stotis ir eiti testas. Eisenai vertinti - Wisconsino eisenos skalė. Apatinių galūnių funkcijai vertinti - modifikuotas Fugl-Meyer testas (apatinių galūnių vertinimas). Įvertinti gyvenimo kokybę - insulto poveikio skalė. Tiriamieji įvertinti du kartus: prieš ir po tyrimo praėjus 24 dienoms. Tiriamieji - tyrime dalyvavo 42 asmenys patyrę galvos smegenų infarktą. Visi tiriamieji turėjo atitikti įtraukimo kriterijus: 50-80 metų amžiaus, diagnozuotas galvos smegenų infarktas su hemipareze (Oxford raumenų jėgos skalė >2), neturintys sunkių pažinimo funkcijų sutrikimo (Mini protinės būklės testas >11) ir sutikimą dalyvauti tyrime. Neįtraukimo kriterijai: nestabili sveikatos būklė, sunki demencija ar afazija, reikšmingas klausos ar regos sutrikimas, stūmimo sindromas, stiprus spastiškumas (Modifikuota Ashwortho skalė ne daugiau kaip 3 balai) ar drebulys. Tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu išskirstyti į dvi grupes: eksperimentinę virtualios realybės ir kontrolinę įprastos kineziterapijos. Abiejuose grupėse buvo po 21 tiriamąjį. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 53 iki 80 metų. Eksperimentinė virtualios realybės grupė 6 kartus per savaitę po 30 minučių iš viso 24 dienas atliko virtualios realybės užduotis lavinančias pusiausvyrą, eiseną ir apatinių galūnių funkciją. Kontrolinė įprastos kineziterapijos grupė 6 kartus per savaitę po 30 minučių iš viso 24 dienas atliko pusiausvyros, eisenos ir apatinių galūnių funkciją gerinančius pratimus. Išvados:
4. Taikant virtualios realybės programą asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą stebimas teigiamas poveikis pusiausvyrai, eisenai, apatinių galūnių funkcijai bei gyvenimo kokybei.
5. Taikant įprastinę kineziterapiją asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą stebimas teigiamas poveikis pusiausvyrai, eisenai, apatinių galūnių funkcijai bei gyvenimo kokybei.
6. Lyginant virtualios realybės programą ir įprastinę kineziterapiją asmenims patyrusiems galvos smegenų infarktą stebimas didesnis poveikis taikant virtualią programą apatinių galūnių funkcijai gerinti.

Vilius Čiapas. Use of virtual reality to assess changes of lower limb function, balance, gait and quality of life in patients after stroke. Master thesis. Supervisor - prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of rehabilitation. Kaunas, 2024; 60 p. The aim - To asses changes in lower limb function, balance, gait and quality of life in patients after stroke using virtual reality. Tasks:

1. To asses changes in lower limb function, balance, gait and quality of life in patients after stroke following conventional physiotherapy procedures.
2. To asses changes in lower limb function, balance, gait and quality of life in patients after stroke following virtual reality procedures.
3. To compare changes in lower limb function, balance, gait and quality of life in patients after stroke following conventional physiotherapy and virtual reality procedures. Methodology - Berg Balance Scale and Timed Up and Go Test to assess balance. Wisconsin Gait Scale for gait evaluation. Modified Fugl-Meyer assessment of the lower extremity. To assess quality of life - Stroke Impact Scale. Subjects were assessed twice: before and after the study. Participants - 42 people with stroke participated in the study. All participants had to meet inclusion criteria which were 50-80 years old, diagnose of stroke with hemiparesis (muscle strength more than 3 points according to Oxford scale), with no severe cognitive function impairment (in The Mini–Mental State Examination patient should score at least 11 points) and a consent to participate in the study. Exclusion criteria were unstable health condition, severe dementia or aphasia, significant hearing or visual impairment, pusher syndrome, severe spasticity (Modified Ashworth Scale no more than 3 points) or tremor. Subjects were randomly divided into two groups: experimental virtual reality and control conventional physiotherapy. There were 21 patients in each group. Patients age ranged from 53 to 80 years. Virtual reality group performed virtual reality tasks 6 times a week for 30 minutes for a total of 24 days to improve balance, gait and lower limb function. The control group received conventional physiotherapy 6 times a week for 30 minutes for a total of 24 days to improve balance, gait and lower limb function. Conclusions:
4. Use of virtual reality for patients after stroke showed positive effects on balance, gait, lower limb function and quality of life.
5. Use of conventional physiotherapy for patients after stroke showed positive effects on balance, gait, lower limb function and quality of life.
6. Comparing both groups better results were found using virtual reality for lower limb function for patients after stroke.