Slaugytojų požiūris į pacientų saugos kultūrą

Tyrimo tikslas. Įvertinti slaugytojų požiūrį į pacientų saugos kultūrą Kauno miesto ligoninėse. Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas atliktas 2023 metų balandžio – gegužės mėnesiais, dvejose Kauno miesto (X ir Y) ligoninėse. Apklausta 625 slaugytojai. Tyrimui atlikti buvo naudojamas valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos parengtas pacientų saugos kultūros ligoninėse klausimynas, kuris sudarytas pagal JAV sveikatos priežiūros kokybės ir tyrimų agentūros parengtą metodiką. Klausimyną sudaro klausimai leidžiantys įvertinti bendrą pacientų saugos lygį bei penkias pagrindines saugos kultūras dimensijas: darbo vieta/skyrius, vadovas, bendravimas/bendradarbiavimas, nepageidaujamų įvykių dažnumas bei ligoninės vertinimas. Duomenims apdoroti naudotas SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) 27.0 versijos programinis paketas. Darbo rezultatai. Bendrąjį pacientų saugos lygį bei darbo vietą/skyrių, bendravimą/bendradarbiavimą, vadovus bei ligoninę statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau vertino Y ligoninės slaugytojai. Vertinant slaugytojų požiūrį apie darbo vietą/skyrių, abiejų ligoninių respondentų požiūris sutapo apie organizacijos pastangas užtikrinti paslaugų saugumą ir darbuotojų tarpusavio palaikymą. X ligoninės slaugytojai silpnai vertino bendradarbiavimą tarp skyrių. Vertinant slaugytojų požiūrį apie vadovą, X ir Y ligoninių respondentai teigiamai vertina, kad vadovai atsižvelgia į darbuotojų pasiūlymus dėl darbo organizavimo, tačiau pastebi, kad vadovai nekreipia dėmesio į nuolat pasikartojančias klaidas. Įvertinus slaugytojų požiūrį apie bendravimą/bendradarbiavimą galime teigti, kad X ir Y ligoninėse bendradarbiavimas vertintas teigiamai: slaugytojai dažnai būna informuoti apie skyriuje įvykusius NĮ ir aptaria klaidų prevenciją. Y ligoninės slaugytojai rečiau sutinka su tuo, kad darbuotojai nebijo užduoti klausimų dėl pastebėtų problemų. Vertinant slaugytojų požiūrį apie NĮ dažnumą, X ligoninės slaugytojai teigė, kad dažniausiai nutinka klaidos, kurios nekelia grėsmės paciento sveikatai, o Y ligoninės slaugytojai teigia, kad dažniausiai pasitaiko klaidos, kurios pastebimos prieš pakenkiant pacientui. Įvertinus slaugytojų požiūrį apie ligoninę, kurioje dirba, X ir Y ligoninių slaugytojai labiausiai vertina ligoninės vadovybės veiksmus, rodančius, kad jiems rūpi pacientų sauga bei, kad saugos sritis ligoninėje yra prioritetas, tačiau abiejų ligoninių respondentai pastebėjo problemas dėl personalo pamainų keitimosi, kai jų metu yra neperduodama svarbi informacija. Išvados. X ir Y ligoninės slaugytojų požiūris išsiskyrė vertinant bendrąjį pacientų saugos lygį, bei keturias iš penkių dimensijų: darbo vietą/skyrių, bendravimą/bendradarbiavimą, vadovus bei ligoninę. Šiuos rodiklius statistiškai reikšmingai geriau vertino Y ligoninės slaugytojai. Abiejų ligoninių respondentų požiūris sutapo apie prastą informacijos perdavimą pamainų keitimosi metu, vadovų požiūrį į nuolat besikartojančias saugos problemas.

Research Aim: To Evaluate Nurses' Attitudes Towards Patient Safety Culture in Hospitals of Kaunas City. Research Methodology: A quantitative study was conducted in April – May 2023 in two hospitals of Kaunas city (X and Y). A total of 625 nurses participated in the survey. The research used a questionnaire on patient safety culture in hospitals, developed by the State Health Care Accreditation Agency under the Ministry of Health, which was based on the methodology prepared by the Agency for Healthcare Research and Quality of the United States. The questionnaire included questions designed to assess the overall level of patient safety and five key dimensions of safety culture: workplace/department, leadership, communication/collaboration, frequency of adverse events, and hospital evaluation. Data were processed using SPSS (Statistical Package for Social Sciences) version 27.0 software. Results: Nurses from Y hospital statistically rated the overall patient safety level, workplace/department, communication/collaboration, leadership, and hospital significantly better (p<0.05) than those from X hospital. Regarding nurses' attitudes towards the workplace/department, the respondents from both hospitals agreed on the organization's efforts to ensure service safety and mutual support among staff members. Nurses from X hospital rated interdepartmental collaboration poorly. When assessing nurses' attitudes towards leadership, both X and Y hospital respondents positively rated that managers consider employees' suggestions regarding work organization but noted that managers do not pay enough attention to recurring mistakes. Regarding communication/collaboration, both X and Y hospitals rated collaboration positively: nurses are often informed about adverse events within the department and discuss error prevention. Nurses from Y hospital were less likely to agree that staff feel free to ask questions about observed issues. In terms of adverse event frequency, nurses from X hospital reported that most mistakes do not pose a threat to patient health, while nurses from Y hospital stated that mistakes are typically noticed before causing harm to patients. Regarding their hospital, both X and Y hospital nurses most highly rated the actions of hospital leadership, indicating that patient safety is a priority and that safety within the hospital is a focus. However, respondents from both hospitals identified issues with the shift change process, where important information is not passed on during transitions. Conclusions: The attitudes of nurses from X and Y hospitals differed in their evaluation of the overall patient safety level and four out of the five dimensions: workplace/department, communication/collaboration, leadership, and the hospital itself. These indicators were rated statistically significantly better by nurses from Y hospital. However, respondents from both hospitals shared similar opinions regarding poor information transfer during shift changes and leadership's approach to recurring safety issues.