Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos vykdymo problemas sąlygojančių veiksnių prastais dalyvavimo programoje rodikliais įvertintame Kupiškio rajone vertinimas
Vaitiekūnaitė, Justina |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Įvertinti Kupiškio rajono 40-60 m. amžiaus moterų žinias apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programą ir rizikos veiksnius, bei nustatyti nedalyvavimo programoje priežastis.Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimas vyko Kupiškio rajono savivaldybėje, 2014 metų liepos – gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 367 moterys. Atsako dažnis - 85,78 proc. Kiekybiniams dydžiams vertinti buvo skaičiuotas vidurkis, standartinis nuokrypis. Vertinant ryšį tarp dviejų kintamųjų buvo taikomi statistinio patikimumo testai: Chi kvadrato kriterijus (χ2) ir Z-kriterijus. Taip pat ryšiai tarp skirtingų veiksnių buvo vertinami naudojant vienaveiksmę ir daugiaveiksmę logistinę regresinę analizę.Rezultatai. Trečdaliui (30,2 proc.) tyrimo dalyvių nebuvo atliktas PAP testas per visą gyvenimą. Beveik pusė (37,9 proc.) moterų žinojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, penktadalis (19,3proc.) pademonstravo geras žinias apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius. Nustatyta, kad didesnius šansus nesitikrinti turi miesto moterys, turinčios žemesnį išsilavinimą, nesilankiusios pas šeimos gydytoją bei asmeniškai neinformuotos apie patikros programą. Tyrimo dalyvių nuomone nedalyvavimo gimdos kaklelio prevencinėje programoje priežastys: 57,2 proc. baimė, kad gali būti rasti pakitimai gimdos kaklelyje, 42,2 proc. nerimas dėl nemalonių pojūčių procedūros metu, 38,7 proc., gera savijauta ir poreikio apsilankyti pas gydytoją nejautimas, 35,7 proc. apsilankymai pas specialistą gydytoją ginekologą ne pagal programą, 31,9 proc. nepakvietimas dalyvauti patikros programoje, 31,6 proc., 30 proc. ilgos eilės pas gydytojus bei negalėjimas pasirinkti gydytojo lyties.Išvados. Moterų nedalyvavimui patikros programoje didžiausią įtaką turi gyvenamą vieta, išsilavinimas, lankymasis pas šeimos gydytojus, asmeninis pakvietimas, informuotumas apie patikros programą, bei žinojimas, kaip dažnai reikia tikrintis profilaktiškai.
Objective. To evaluate the knowledge of 40-60 years old women of the Kupiškis district about cervical cancer screening program and risk factors determining the reasons for non-participation in the program. Methods. A quantitative study was carried out in the Kupiškis municipality. The study was carried out in July – December 2014. Sample size of the study - 367 women. Response rate was 85,78 %. Quantifying the relationship between the variables, Chi-square criterion (χ2) and Z-criteria were used. The predictive relationship between non participation in the cervical cancer screening program and sociodemographic and organizational factors and identified knowledge was assessed by means of binary logistic regression model.. Results. One third (30.2 %) of the research participants haven’t had a PAP-smear test during their lifetime. Almost half (37.9 %) of the women who participated in the research knew about the cervical cancer prevention program. One fifth of (19.3 %) the women were aware of the cervical cancer risk factors. The highest odds of being not screened were identified for urban women, lower educated, not visiting to family doctors, not being informed personally. The main reasons of non-participation in the prevention program were: the fear that abnormal cell changes might be found in the cervix (57.2 %), anxiety due to discomfort during the procedure (42.2 %), well-being and feeling what not need to visit doctor (38.7 %), opportunistic screenings (35.7%), lack of awareness about the screening program (31.9 %), long waiting lists (31.6 %). Conclusions. The predicting factors of non-participation in the cervical cancer screening program were: the place of residence, education, visits to family doctors, knowledge about the screening program, not being informed personally and lack of knowledge about the screening interval.