Pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų gyvensenos įpročiai ir sąsajos su jų gyvenimo kokybe

SANTRAUKA Gyvensenos medicina PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ GYVENSENOS ĮPROČIAI IR SĄSAJOS SU JŲ GYVENIMO KOKYBE Milda Stūronaitė Mokslinis vadovas: asistentė dr. Justina Paulauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas; 2026, 82 p. Darbo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvensenos įpročius, susijusius su mityba, fiziniu aktyvumu ir rizikingu elgesiu bei sąsajas su jų gyvenimo kokybe. Uždaviniai. 1. Įvertinti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvensenos įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą ir rizikingą elgesį. 2. Ištirti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvenimo kokybę. 3. Palyginti šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, gyvensenos įpročius ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe. Metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2025 m. 06 mėn. – 2026 m. 01 mėn. Respondentai – pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbantys šeimos gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai. Tyrimo instrumentas - anoniminė anketa, parengta autorės bei adaptuojant standartizuotą Sveikatos būklės vertinimo instrumentą EQ-5D-5L. Surinktos 235 anketos. Apklausa vykdyta socialinio tinklo „Facebook“ platformoje. Duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics 28.0“.
Rezultatai. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų gyvensenos įpročiai gana palankūs. Subalansuoti mitybos įpročiai: vartoja šviežias daržoves, vaisius ir uogas, pieno produktus, kiaušinius bei paukštieną. 86,4 proc. respondentų vertina sveiką mitybą, o 94,0 proc. skaito maisto etiketes, iš jų 69,8 proc. domisi sudėtimi ir 58,3 proc. maistine verte. Tačiau yra nepakankamas vandens vartojimas (87,7 proc.) ir koreguotini mitybos įpročiai (47,0 proc.). Fizinis aktyvumas dažniausiai vidutinis (45,1 proc.) arba mažas (31,1 proc.). 75,3 proc. specialistai nerūko arba rūko retai, o 76,6 proc. - alkoholio vartojimas dažniausiai epizodinis. Gyvensenos pokyčius daugiausia lemia vidinė motyvacija ir išorinės aplinkos veiksniai. 97 proc. respondentų nepatiria jokių sunkumų savęs priežiūros srityje, susijusių su judėjimu (88,1 proc.) ar įprasta veikla (82,1 proc.), tačiau 57,4 proc. nurodo skausmą ar diskomfortą, 49,4 proc. susiduria su nerimu, depresija. Slaugytojai yra fiziškai aktyvesni lyginant su šeimos gydytojais, tačiau dažniau pasižymi rizikingu elgesiu rūkymo atžvilgiu. Išvados. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų gyvensenos įpročiai yra gana palankūs, tačiau yra nepakankamas vandens vartojimas ir ne visuomet sveika mityba. Bendra gyvenimo kokybė vertinama teigiamai - dauguma nepatiria sunkumų kasdieninėje veikloje, nors dažnai susiduria su skausmu, diskomfortu ir emociniais sunkumais. Slaugytojai pasižymi didesniu fiziniu aktyvumu, o gydytojai - mažesniu rūkymo paplitimu. Nepaisant gana aukšto gyvenimo kokybės lygio, abi grupės patiria emocinį nerimą ir fizinį skausmą. Raktiniai žodžiai. Šeimos gydytojai, slaugytojai, gyvensena.

SUMMARY Lifestyle medicine LIFESTYLE HABITS OF PRIMARY HEALTH CARE PROFESSIONALS AND THEIR RELATIONSHIP TO QUALITY OF LIFE Milda Stūronaitė Academic Supervisor Assistant Dr. Justina Paulauskienė Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2026, 82 p.
Aim of the study. To assess the lifestyle behaviours of general practitioners and general nurses working in primary health care settings in relation to diet, physical activity and risky behaviours, and their association with quality of life Objectives. 1. To assess the lifestyle habits of family doctors and general nurses working in primary health care settings: diet, physical activity and risky behaviours. 2. to investigate the quality of life of general practitioners and general nurses working in primary health care settings 3. To compare the lifestyle habits of general practitioners and general nurses working in primary health care settings and their relationship to quality of life. Methods. A quantitative cross-sectional study was conducted from June 2025 to January 2026. The respondents were family physicians and general practice nurses working in primary care centers. The survey instrument was an anonymous questionnaire developed by the author and adapted from the standardized EQ-5D-5L health status assessment tool. A total of 235 questionnaires were collected. The survey was conducted on the social media platform Facebook. Data were analyzed using IBM SPSS Statistics 28.0. Results. The lifestyle habits of primary care professionals are quite favorable. They have balanced eating habits: they consume fresh vegetables, fruits, and berries, dairy products, eggs, and poultry. 86.4% of respondents value healthy eating, and 94.0% read food labels, of whom 69.8% are interested in ingredients and 58.3% in nutritional value. However, there is insufficient water intake (87.7%) and dietary habits that need to be adjusted (47.0%). Physical activity is mostly moderate (45.1%) or low (31.1%). 75.3% of professionals do not smoke or smoke rarely, while 76.6% consume alcohol mostly on an occasional basis. Lifestyle changes are primarily driven by internal motivation and external environmental factors. 97% of respondents do not experience any difficulties with self-care related to mobility (88.1%) or daily activities (82.1%), but 57.4% report pain or discomfort, and 49.4% experience anxiety or depression. Nurses are more physically active compared to family physicians, but they are more likely to engage in risky smoking behavior. Conclusions. The lifestyle habits of primary care professionals are generally favorable, but water intake is insufficient and their diets are not always healthy. Overall quality of life is rated positively—most do not experience difficulties in daily activities, although they often face pain, discomfort, and emotional difficulties. Nurses exhibit higher levels of physical activity, while physicians have lower rates of smoking. Despite a relatively high quality of life, both groups experience emotional distress and physical pain. Key words. Family physicians, nurses, lifestyle.