Monosimptominės ir polisimptominės naktinės enurezės priežastys ir simptomai 5–17 metų vaikams

Darbo tikslas: Išsiaiškinti monosimptominės ir polisimptominės naktinės enurezės priežastis ir simptomus. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti vaikų naktinio šlapimo nelaikymo bendrąsias charakteristikas ir nustatyti naktinio šlapimo nelaikymu sergančių vaikų dažnį visų apsilankiusiųjų vaikų konsultacinėje poliklinikoje grupėje.
2. Palyginti vaikų, kuriems nustatyta monosimptominė ir polisimptominė enurezė, bendrąsias charakteristikas.
3. Įvertinti naktinės enurezės priežastis, šlapinimosi, tuštinimosi, ultragarsinio tyrimo skirtumus vaikams, kuriems diagnozuota monosimptominė ir polisimptominė enurezė.
4. Nustatyti naktinio šlapimo nelaikymo ypatumų skirtumus monosimptominės ir polisimptominės enurezės vaikų grupėse. Metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos vaikų, kuriems diagnozuota monosimptominė ir polisimptominė naktinė enurezė, ambulatorinės kortelės, bei jose esantys šlapinimosi dienynai. Vertintas vaikų amžius, lytis, paveldimumas, enurezės tipas, maksimali šlapimo pūslės talpa, šlapimo nelaikymas dienos metu, „šlapių“ naktų skaičius per savaitę, šlapimo kiekis nakties metu, obstipacijos, echoskopijos duomenys. Duomenys analizuoti naudojant Microsoft Excel 2016 ir SPSS Statistics programinėmis įrangomis. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai ir išvados: Į vaikų nefrologą nuo 2018 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, dėl naktinės enurezės (NE) kreipėsi 71 vaikas, iš jų 60,6 proc. (n = 43) berniukų ir 39,4 proc. (n = 28) mergaičių. Vaikų amžiaus vidurkis 6,79 ± 2,69 metai. Vaikai su naktine enureze sudaro 0,6 proc. visų tų metų laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) vaikų konsultacinėje poliklinikoje konsultuotų vaikų ir 16,4 proc. visų LSMU KK vaikų poliklinikoje vaikų nefrologų konsultuotų vaikų. Pirminė naktinė enurezė pasireiškė 67,6 proc. (n = 48), o antrinė – 32,4 proc. (n = 23). Monosimptominė naktinė enurezė (MNE) nustatyta 57,7 proc. (n = 41), polisimptominė naktinė enurezė (PNE) – 42,3 proc. (n = 30). Monosimptominės ir polisimpominės enurezės grupėse šlapimo pūslės talpos, šlapinimosi dažnis dienos metu statistiškai patikimai nesiskyrė. Vaikų grupių, kuriems yra PNE ir MNE obstipacijų dažnis statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė sergantiems polisimptomine naktine enureze. Echoskopuojant MNE ir PNE grupėse patologijos nenustatyta. 21,1 proc. (n = 15) vaikų tėvų teigė, kad artimi giminaičiai yra sirgę NE. Naktinės poliurijos dažnis ir „šlapių“ naktų skaičius tarp vaikų MNE ir PNE grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Praktinės rekomendacijos: Tikslinga tęsti tyrimą su didesne tiriamųjų imtimi. Daug vaikų, kuriems diagnozuota NE, yra 5 metų amžiaus. Šie vaikai šeimos gydytojo be jokių tyrimų ir gydymo yra iš karto siunčiami trečio lygio konsultacijai, tačiau pradiniai tyrimai ir gydymas visgi turėtų būti šeimos gydytojo, o nesant efekto vaikas turėtų būti nukreiptas vaikų gydytojo nefrologo konsultacijai.Taip pat pastebėjau nepakankamą informacijos sklaidą pacientų ir gydytojų tarpe.

The aim of the study: To find out the causes and symptoms of monosymptomatic and polysymptomatic night enuresis. The main tasks:

1. To analyze the general characteristics of children urinary incontinence and to determine the frequency of children with urinary incontinence of all children visiting in the polyclinic.
2. Compare the general characteristics of children monosymptomatic and polysymptomatic enuresis.
3. To evaluate the causes of nocturnal enuresis, urination, defecation, ultrasound in children with monosymptomatic and polysymptomatic enuresis.
4. Identify differences in the peculiarities of night enuresis in monosymptomatic and polysimptomatic enuresis groups of children. Methods: A retrospective study was conducted to analyze outpatient cards and urinary diaries of children with monosymptomatic and polysimptomatic night enuresis. It was estimated age, sex, heredity, type of enuresis, maximal urinary bladder capacity, urinary incontinence number of „wet“ nights per week, urine overnight, constipation, echoscopic data. Statistical analysis was made by SPSS Statistics and Microsoft Excel 2016. p < 0.05 considered statistically significant. Conclusions and results: The total number of 71 children was enrolled in the study. 60.6 % (n = 43) of night enuresis were boys and 39.4 % (n = 28) were girls with the average age of 6.79 ± 2.69 years. Children with night enuresis conclude 0.6 % children who visited doctor throught the year at Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos Childrens Consultation Polyclinic. 16.4 % children visited a doctor nephrologist at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos Childrens Consultation Polyclinic. Primary nocturnal enuresis occurres at 67.6 % (n = 48) and secondary at 32.4 % (n = 23). Monosymptomatic nocturnal enuresis was 57.7 % (n = 41) and polysymptomatic night enuresis was 42.3 % (n = 30). The urinary bladder capacity and daytime urination frequency were not statistically significantly in monosymptomatic and polysimptomatic enuresis groups. Constipations were significant more frequent in polysimptomatic night enuresis group. We did not detect pathology in echoscopy data. 21.1 % (n = 15) of children's parents said that close relatives were sick night enuresis. The frequency of night polyuria and the number of „wet“ nights among children were not statistically significant in monosymptomatic and polysimtomatic enuresis groups. Recommendations: It is advisable to continue the studies with larger sample of patients. There are also many children with night enuresis at the 5 years old, who family doctor immediately sent to a third level consultation without any research ant treatment, but the initial study and treatment should be a family doctor and the non-effect child should be directed to a pediatric nephrologist's consultation. Insufficient dissemination of information among patients and doctors.