Asmenų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių kaita, taikant kompleksinę mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programą

Urtė Žaltauskaitė. Asmenų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių kaita, taikant kompleksinę mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programą. Darbo vadovė - Prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025; 66p Darbo tikslas: įvertinti asmenų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių kaitą, taikant kompleksinę mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programą. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze, jaučiamą nuovargį, gyvenimo kokybę ir fizinio pajėgumo rodiklius prieš kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymą. 2. Įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze, jaučiamą nuovargį, gyvenimo kokybę ir fizinio pajėgumo rodiklius po kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymo. 3. Nustatyti sergančiųjų išsėtine skleroze nuovargio, gyvenimo kokybės ir fizinio pajėgumo rodiklių sąsajas. 4. Įvertinti kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos poveikį gyvenimo kokybei, nuovargio pasireiškimui ir fizinio pajėgumo rodikliams, sergant išsėtine skleroze. Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 27 asmenys (vidutinis amžius – 41,85 ± 13,2 m.), iš jų 15 vyrų ir 12 moterų. Dalyviai buvo paskirstyti į intervencijos (n = 12) ir kontrolinę (n = 15) grupes. Į tyrimą įtraukti asmenys, sergantys išsėtine skleroze ≥2 metus, turintys žemą arba vidutinį fizinį aktyvumą ir galintys dalyvauti pratimų programoje. Tyrimo metodai: vertinti rodikliai: nuovargis, gyvenimo kokybė ir fizinis pajėgumas. Nuovargis vertintas Modifikuota nuovargio poveikio skale (MFIS) ir Vizualine analogine skale (VAS), gyvenimo kokybė – Išsėtinės sklerozės gyvenimo kokybės klausimynu (MSQOL-54), o fizinis pajėgumas – šešių minučių ėjimo testu (6MWT). Intervencijos grupė dalyvavo trijų savaičių fizinio aktyvumo programoje, vykusioje 3 kartus per savaitę po 30 minučių Darbo rezultatai: Po trijų savaičių trukmės fizinio aktyvumo programos taikymo intervencijos grupėje buvo nustatyti keli statistiškai reikšmingi pokyčiai. Bendras nuovargio lygis, vertintas modifikuota nuovargio įtakos skale (MFIS), reikšmingai sumažėjo – vidutiniškai 7,92 balo (p < 0,001), o tarpgrupinis skirtumas taip pat buvo reikšmingas (p = 0,012). Fizinio nuovargio subskalėje pokytis siekė –4,33 balo (p = 0,001), kognityvinio –2,75 balo (p = 0,027), psichosocialinio –0,83 balo (p = 0,005). Nors pastarųjų dviejų subskalės tarpgrupiniai skirtumai nebuvo reikšmingi, vidiniai pokyčiai rodo teigiamą tendenciją. Gyvenimo kokybės psichinės sveikatos komponentas (MSQOL-54) po intervencijos reikšmingai pagerėjo (p = 0,024). Fizinio pajėgumo rodikliai, vertinti šešių minučių ėjimo testu (6MWT), taip pat parodė reikšmingą pagerėjimą – vidutiniškai dalyviai nuėjo 28,75 metrų daugiau (p < 0,001), tarpgrupinis skirtumas taip pat buvo statistiškai reikšmingas. Koreliacinė analizė atskleidė stiprius neigiamus ryšius tarp nuovargio ir tiek fizinės, tiek psichologinės gyvenimo kokybės komponentų (r = –0,781 ir –0,733; p < 0,001), taip pat fizinio pajėgumo (r = –0,825; p < 0,001). Išvados: 1. Prieš kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymą sergantys išsėtine skleroze asmenys pasižymėjo vidutiniu nuovargio lygiu, sumažėjusia gyvenimo kokybe bei ribotu fiziniu pajėgumu. 2. Po kompleksinės mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programos taikymo intervencinėje grupėje nustatytas reikšmingas bendro nuovargio, fizinio nuovargio, kognityvinio ir psichosocialinio nuovargio sumažėjimas, gyvenimo kokybės pagerėjimas ir padidėjęs fizinis pajėgumas. 3. Nustatytos stiprios sąsajos tarp didesnio nuovargio ir prastesnės gyvenimo kokybės bei mažesnio fizinio pajėgumo, o didesnis fizinis pajėgumas siejosi su aukštesne gyvenimo kokybe ir mažesniu nuovargiu. 4. Kompleksinė mobilumo ir kvėpavimo funkcijos gerinimo pratimų programa turėjo teigiamą poveikį sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybei, nuovargio pasireiškimui ir fizinio pajėgumo rodikliams.

Urtė Žaltauskaitė. Change in Fatigue, Quality of Life, and Physical Capacity Indicators of Persons with Multiple Sclerosis Using a Complex Mobility and Respiratory Function Improvement Exercise Program. Supervisor – Prof. Dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitaion, Kaunas, 2025; 66 p. Aim: To evaluate changes in fatigue, quality of life, and physical capacity indicators in individuals with multiple sclerosis following the application of a complex mobility and respiratory function improvement exercise program. Tasks: 1. To assess fatigue, quality of life, and physical capacity indicators in individuals with multiple sclerosis before the intervention program. 2. To assess the same indicators after the intervention. 3. To identify correlations between fatigue, quality of life, and physical capacity. 4. To evaluate the effect of the intervention on fatigue, quality of life, and physical capacity in persons with multiple sclerosis. Participants: The study included 27 individuals (mean age – 41.85 ± 13.2 years), comprising 15 men and 12 women. Participants were assigned to an intervention group (n = 12) and a control group (n = 15). All participants had been diagnosed with multiple sclerosis for at least 2 years, demonstrated low or moderate physical activity levels, and were physically capable of participating in the exercise program. Methodology: The following indicators were assessed: fatigue (Modified Fatigue Impact Scale [MFIS], Visual Analogue Scale [VAS]), quality of life (Multiple Sclerosis Quality of Life-54 [MSQOL-54]), and physical capacity (6-Minute Walk Test [6MWT]). The intervention group participated in a structured physical activity program for three weeks, held three times per week, 30 minutes per session. Results: Following the three-week physical activity program, several statistically significant changes were observed in the intervention group. Overall fatigue, as measured by MFIS, significantly decreased by an average of 7.92 points (p < 0.001), with a significant between-group difference (p = 0.012). Physical fatigue decreased by 4.33 points (p = 0.001), cognitive fatigue by 2.75 points (p = 0.027), and psychosocial fatigue by 0.83 points (p = 0.005); the latter two showed non-significant between-group differences but positive within-group trends. The mental health component of quality of life (MSQOL-54) significantly improved (p = 0.024). Physical performance, assessed via the 6MWT, also improved significantly, with participants walking on average 28.75 meters further (p < 0.001); this improvement was also statistically significant between groups. Correlation analysis revealed strong negative associations between fatigue and both physical and psychological quality of life components (r = –0.781 and –0.733, respectively; p < 0.001), as well as physical capacity (r = –0.825; p < 0.001). Conclusions: 1. Before the intervention, participants exhibited moderate fatigue levels, reduced quality of life, and limited physical capacity. 2. Following the intervention, significant reductions were observed in overall, physical, cognitive, and psychosocial fatigue, along with improvements in quality of life and physical performance. 3. Strong correlations were identified between higher fatigue levels and poorer quality of life and lower physical capacity, while higher physical performance was associated with better quality of life and lower fatigue. 4. The complex mobility and respiratory function improvement program had a positive effect on fatigue reduction, quality of life, and physical capacity in persons with multiple sclerosis.