360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikomos veidrodinės terapijos efektyvumas apatinės galūnės funkcijai asmenims po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape
Žemaitytė, Ugnė |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant |
Ugnė Žemaitytė. 360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikomos veidrodinės terapijos efektyvumas apatinės galūnės funkcijai asmenims po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2026; 63 p. Darbo tikslas: įvertinti 360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikomos veidrodinės terapijos efektyvumą apatinės galūnės funkcijai asmenims po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių motorinę funkciją prieš ir po kineziterapijos. 3. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos. 4. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, savarankiškumą vaikštant prieš ir po kineziterapijos. 5. Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų efektyvumą asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pažeistosios kūno pusės apatinės galūnės raumenų jėgos, motorinės funkcijos, pusiausvyros ir vaikščiojimo savarankiškumo rodikliams. Tyrimo metodika: tyrimo metu buvo vertinama tiriamųjų raumenų jėga (MMT pagal Oksfordo skalę), apatinių galūnių motorinė funkcija (FMA – LE), savarankiškumas vaikštant (FAC), pusiausvyra (BBS). Tyrimo dalyviai: 19 asmenų po galvos smegenų infarkto antrajame reabilitacijos etape. Darbo išvados: 1. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinės galūnės raumenų jėga po intervencijos tiriamojoje grupėje padidėjo visose tirtose raumenų grupėse, o kontrolinėje grupėje – tik blauzdą tiesiančiuose raumenyse. 2. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinės galūnės motorinės funkcijos po intervencijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje pokytis buvo didesnis. 3. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyra po intervencijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje pokytis buvo didesnis. 4. Asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, savarankiškumas vaikštant po intervencijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje didesnė dalis tiriamųjų pasižymėjo geresniais rezultatais. 5. 360° įtraukiamosios virtualios realybės principu taikoma veidrodinė terapija kartu su kineziterapija buvo efektyvesnė nei vien kineziterapija, gerinant pažeistos kūno pusės apatinės galūnės funkciją ir vaikščiojimo savarankiškumą.
Ugnė Žemaitytė. Effectiveness of 360° immersive virtual reality-based mirror therapy for lower extremity function in patients after ischemic stroke in the second phase of rehabilitation. Bachelor’s thesis. Supervisor – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2026; 63 p. Aim of the study: To evaluate the effectiveness of 360° immersive virtual reality-based mirror therapy for lower extremity function in individuals in the second phase of rehabilitation after ischemic stroke. Research objectives: 1. To assess the lower limb muscle strength in individuals who have experienced an ischemic stroke before and after physical therapy. 2. To assess the motor function of the lower limbs in individuals who have experienced an ischemic stroke before and after physical therapy. 3. To assess balance in individuals who have experienced an ischemic stroke before and after physical therapy. 4. To assess walking independence in individuals who have experienced an ischemic stroke before and after physical therapy. 5. To compare the effectiveness of different physical therapy methods on lower limb muscle strength, motor function, balance and walking independence indicators in individuals who have experienced an ischemic stroke. Methods: Participants’ muscle strength (MMT according to the Oxford scale), lower limb motor function (FMA – LE), walking independence (FAC) and balance (BBS) were assessed during the first and last physical therapy sessions. Subjects: 19 individuals in the second phase of rehabilitation after an ischemic stroke. Conclusion: 1. In individuals who have experienced a stroke, lower limb muscle strength after the intervention increased in all tested muscle groups in the intervention group, whereas in the control group it increased only in the knee extensor muscles. 2. In individuals who have experienced a stroke, lower limb motor function improved in both groups after the intervention, however the improvement was greater in the intervention group. 3. In individuals who have experienced a stroke, balance improved in both groups after intervention, however, the improvement was greater in the intervention group. 4. In individuals who have experienced a stroke, walking independence improved in both groups, however, a larger proportion of participants in the intervention group demonstrated better outcomes. 5. 360° immersive virtual reality-based mirror therapy combined with physical therapy was more effective than physical therapy alone in improving the function of the affected lower limb and walking independence.