Šunų ir kačių virškinamojo trakto svetimkūniai ir jų diferencinė diagnostika
Recenzentas / Reviewer |
Virškinamojo trakto svetimkūniai smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje yra dažna smulkiųjų gyvūnų patologija. Tiksli ir laiku nustatyta diagnozė bei tinkamai paskirta ir atlikta diagnostika yra būtina, norint parinkti optimaliausią gydymą, bei norint išvengti komplikacijų. Šio darbo tikslas – nustatyti kokius klinikinius požymius šunims ir katėms sukelia svetimkūniai, patekę į virškinamąjį traktą ir palyginti kuriai gyvūnų rūšiai šie atvejai dažnesni. Tyrimas atliktas retrospektyviai, išanalizavus 31 paciento duomenis, surinktus 2025–2026 m. Kauno ,,X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje.
Svetimkūniai virškinamajame trakte nustatyti 26 šunims (83,9 proc.) ir 5 katėms (16,1 proc.), nustatant statistiškai reikšmingą didesnį atvejų skaičių šunims (p < 0,05).
Vertinant pagal lytį, vyravo patinai – 71,0 proc., patelės sudarė 29,0 proc., patinų dalis buvo 2,4 karto didesnė. Analizuojant amžių nustatyta, kad šunų grupėje vyravo jaunesni nei 5 metų gyvūnai (61,5 proc.), tuo tarpu katėms dažniausiai nustatyti 5–10 metų amžiaus (80,0 proc.). Amžiaus pasiskirstymas tarp rūšių skyrėsi statistiškai reikšmingai.
Dažniausia svetimkūnių lokalizacija buvo virškinamojo trakto žarnyne (plonasis žarnynas), taip pat nustatyti atvejai skrandyje ir svetimkūnio lokalizacija keliuose organuose tuo pačiu metu. Svetimkūnių pobūdis dažniausiai buvo susijęs su buitiniais daiktais ar gyvūnų žaislais. Katėms labiau būdingi tekstiliniai svetimkūniai, tokie kaip siūlai (n = 2; 40 proc.).
Vertinant klinikines baigtis nustatyta, kad net 28 gyvūnai pasveiko (90,3 proc.) ir tik 2 atvejais pacientai buvo perkelti į kitas klinikas ir vieno paciento šeimininkai atsisakė diagnostikos bei tolimesnio gydymo. Vertinant šunų grupę – pasveiko 92,3 proc. (24 šunys iš 26), kačių – 80,0 proc.
(4 katės iš 5).
Foreign bodies in the gastrointestinal tract are a common pathology encountered in small animal veterinary practice. Accurate and timely diagnosis, as well as appropriately selected and performed diagnostic procedures, are essential for choosing the optimal treatment and preventing complications. The aim of this study was to identify the clinical signs caused by gastrointestinal foreign bodies in dogs and cats and to compare the frequency of such cases between species. The study was conducted retrospectively by analyzing data from 31 patients collected in 2025–2026 at the Kaunas “X” small animal clinic. Gastrointestinal foreign bodies were diagnosed in 26 dogs (83.9%) and 5 cats (16.1%), with a statistically significantly higher number of cases observed in dogs (p < 0.05). With regard to sex distribution, males predominated (71.0%), while females accounted for 29.0%, with males represented 2.4 times more frequently. Age analysis revealed that dogs were predominantly younger than 5 years (61.5%), whereas in cats, cases were most commonly identified in animals aged 5–10 years (80.0%). The age distribution between species differed significantly. The most common localization of foreign bodies was within the intestines of the gastrointestinal tract (particularly the small intestine), although cases involving the stomach and multiple organ involvement were also recorded. The nature of foreign bodies was most often associated with household items or animal toys. In cats, textile foreign bodies, such as threads (n = 2; 40%), were more characteristic. Evaluation of clinical outcomes showed that 28 animals recovered (90.3%). In two cases, patients were referred to other clinics, and in one case, the owners declined further diagnostics and treatment. In the dog group, 92.3% recovered (24 out of 26), while in cats, the recovery rate was 80.0% (4 out of 5).