Nemedikamentinis vaikų šlapinimosi sutrikimų gydymas

Darbo tikslas: Išsiaiškinti ir išanalizuoti vaikų, turinčių šlapinimosi sutrikimus, nemedikamentinio gydymo galimybes ir gydymo priemonių efektyvumą. Darbo uždaviniai: Išsiaiškinti vaikų šlapinimosi sutrikimų priežastis, bendrąsias sutrikimų charakteristikas. Dieninio šlapimo nelaikymo nemedikamentinio gydymo galimybės. Dieninio šlapimo nelaikymo nemedikamentinio gydymo efektyvumas, esant skirtingoms dieninio šlapimo nelaikymo priežastims. Naktinio šlapimo nelaikymo nemedikamentinio gydymo galimybės ir jų efektyvumas Tyrimo metodika: Tyrimas yra sisteminė literatūros apžvalga, atlikta naudojantis elektronine “PubMed” (MEDLINE) duomenų baze. Literatūros apžvalga, jos planavimas ir duomenų analizė buvo atlikta laikantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA statement)sisteminės apžvalgos reikalavimų. PubMed sistemoje buvo atrinkti ne senesni nei 20-ies metų, anglų kalba parašyti straipsniai ir tyrimai, kuriuose buvo vertinami vaikų šlapinimosi sutrikimų charakteristikos, priežastys ir nemedikamentinis gydymas. Rezultatai: Duomenų bazėje pagal pasirinktus raktinius žodžius atlikus paiešką buvo iš viso rastos 292 mokslinės publikacijos. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 13 mokslinių straipsnių, kai buvo atsirinkta pagal atmetimo ir įtraukimo kriterijus. Septyniuose straipsniuose buvo rašoma apie nemedikamentinio gydymo metodus ir gautus rezultatus juos taikant. Dviejuose straipsniuose buvo vertinama vaikų sergančių šlapinimosi sutrikimai gyvenimo kokybė. Dviejuose buvo lyginami nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo rezultatai. Viename vertinama šlapinimosi sutrikimus turinčių vaikų emocinės ir socialinės problemos. Išvados:

1. Dieninis šlapimo nelaikymo sutrikimas sutinkamas rečiau nei naktinė enurezė, jis dažniau būna magaitėms nei berniukas, NE – berniukams. Šlapinimosi sutrikimų dažnis yra didesnis jaunesnio amžiaus vaikams ir mažėja su amžiumi.
2. Dieninio šlapimo nelaikymo sutrikimo specifinę uroterapiją sudaro fizioterapija, elgesio ir įpročių keitimas, biologinis grįžtamasis ryšys, neuromoduliacija ir žadintuvų naudojimas terapijoje.
3. Biologinio grįžtamojo ryšio efektyvumo vertinimo rezultatai nėra patikimi. Neuromoduliacinis gydymas efektyviausias hiperaktyvios šlapimo pūslės gydymui. Fizioterapijos efektyvumas yra nežymiai didesnis nei įpročių modifikacijos terapijos. Kombinuotos uroterapijos atveju visiškas pasveikimas buvo stebimas beveik pusei tiriamųjų, geresnis nei vidutinis atsakas į terapiją trečdaliui pacientų.
4. Nemonosimptominei naktinei enurezei gydyti taikomas dieninio šlapimo nelaikymo sutrikimo gydymas. Monosimptominei naktinei enurezei nemedikamentinis pirmo pasirinkimo gydymas – enurezės žadintuvas. Rekomendacijos: Prieš gydymą atsižvelgti į Tarptautinės vaikų kontinencijos draugijos gaires, dėl naujausios informacijos. Lietuvoje tikslinga atlikti tyrimą dėl šlapinimosi sutrikimų paplitimo tarp vaikų. Nemedikamentinis gydymas turėtų būti pirmo pasirinkimo gydymas vaikų šlapinimosi sutrikimams. Reikalingi didelės apimties tyrimai gydymo efektyvumui įvertinti.

The aim: To explore and analyze the possibilities of non-pharmacological treatment for children with urinary incontinence and the effectiveness of treatment measures. Objectives: To determine the causes of pediatric urinary incontinence and the general characteristics of the disorders. Non-pharmacological treatment options for daytime urinary incontinence. Effectiveness of non-pharmacological treatment for daytime urinary incontinence based on different causes. Possibilities of non-pharmacological treatment for nocturnal enuresis and their effectiveness Methods: The study is a systematic literature review conducted using the electronic PubMed (MEDLINE) database. The literature review, its planning, and data analysis were performed following the requirements of PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA statement). Articles and studies written in English, not older than 20 years, were selected from the PubMed system. These articles and studies evaluated the characteristics, causes, and non-pharmacological treatment of children's urinary disorders. Results: A total of 292 scientific publications were found in the database through a search using selected keywords. Thirteen scientific articles were included in the systematic review based on the exclusion and inclusion criteria. Seven articles discussed non-pharmacological treatment methods and the results obtained from their application. Two articles assessed the quality of life of children with urinary incontinence. Two articles compared the results of non-pharmacological and pharmacological treatment. One article evaluated the emotional and social problems of children with urinary incontinence. Conclusions:

1. Daytime urinary incontinence is less common than nocturnal enuresis; it occurs more frequently in girls than in boys, while nocturnal enuresis is more common in boys. The frequency of urinary disorders is higher in younger children and decreases with age.
2. Specific urotherapy for daytime urinary incontinence includes physiotherapy, behavioral and habit changes, biofeedback, neuromodulation, and the use of alarms in therapy.
3. The results of evaluating the effectiveness of biofeedback are not reliable. Neuromodulation therapy is the most effective for treating overactive bladder. The effectiveness of physiotherapy is slightly higher than habit modification therapy. In cases of combined urotherapy, complete recovery was observed in almost half of the participants, and a better than average response to therapy was seen in one-third of patients.
4. The treatment for non-monosymptomatic nocturnal enuresis is the same as that for daytime urinary incontinence. For monosymptomatic nocturnal enuresis, the recommended first-line treatment is enuresis alarm therapy. Recommendations: Before treatment it is advisable to consider the guidelines of the International Children's Continence Society for the latest information. Conducting a study on the prevalence of urinary incontinence among children in Lithuania would be beneficial. Non-pharmacological treatment should be the first-line approach for pediatric urinary incontinence. Extensive studies are needed to evaluate the effectiveness of treatment.