Gestaciniu diabetu sergančių moterų vaisiaus makrosomijos diagnostika bei perinatalinės išeitys

Eugenija Sabaliauskaitė „Gestaciniu diabetu sergančių moterų vaisiaus makrosomijos diagnostika bei perinatalinės išeitys“ Tyrimo tikslas: Išanalizuoti gestaciniu diabetu sergančių moterų vaisiaus makrosomijos įtarimo diagnostikos metodus bei įvertinti nėščiosios kūno masės indekso įtaką makrosomijos išsivystymui, nustatyti dažniausiai pasitaikančias komplikacijas, gimdant makrosomišką vaisių. Uždaviniai: Išnagrinėti vaisiaus makrosomijos diagnostikos galimybes, įvertinti jų tikslumą. Įvertinti nėščiosios, sergančios gestaciniu diabetu, KMI įtaką vaisiaus makrosomijos išsivystymui ir dažniausias makrosomiško vaisiaus gimdymo komplikacijas. Tyrimo dalyviai ir metodai: atliktam retrospektyviam tyrimui atrinktos 2022 m. LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusios 158 pacientės ir sirgusios gestaciniu diabetu. Duomenys rinkti iš Gimdymų registro ir ligos istorijų, analizuoti „SPSS/w26.0“ ir MS Excel 2018 kompiuterine programa. Atlikta aprašomoji ir statistinė duomenų analizė. Rezultatai: 2022 metais LSMU KK akušerijos ir ginekologijos skyriuje gimdė 158 moterys, sirgusios GD, iš jų 68 moterys pagimdė normalaus svorio naujagimius, o 90 makrosomiškus naujagimius (43% ir 57%). Reikšminga priklausomybė tarp per didelio pacientės KMI ir vaisiaus makrosomijos nenustatyta (p>0,05). UG metu makrosomija įtarta teisingai 60 atvejų, klaidingai 8 atvejais (88,2% ir 11,8%). Gydytojų akušerių- ginekologų atliekamas UG vaisiaus tyrimas iki gimimo turi 66,7% jautrumą ir 88,2% specifiškumą nustatant vaisiaus makrosomiją. 27 moterims buvo nustatytas pagreitėjęs gimdos dugno aukščio augimas, 16 iš jų pagimdė naujagimį su makrosomija (p<0,001). Gimdžiusioms makrosomišką naujagimį dažniau nei normalaus svorio vaisių atlikta skubi CPO (80,7 % ir 19,3 %) (p=0,011), dažnesnės skubios CPO indikacijos - distocija ir kliniškai siauras dubuo (73,1% ir 26,9%), dažniausia planinės CPO indikacija - makrosomija (53,9%) (p<0,001), dažniau atlikta epiziotomija (65,0% ir 35%)(p=0,011). Dažniausios gimdymo sužadinimo indikacijos, kai gimė makrosomiškas vaisius - įtariama makrosomija ir GD (39,5% ir 34,2%), dažniau komplikavosi gimdymas (58,33%)(p<0,001), dažniau pasitaikė I laipsnio tarpvietės plyšimas, lyginant su normalaus svorio vaisiaus gimdymu (76,6% ir 23,4%) (p<0,011). Vaisiaus pečių distocija pasitaikė 2 atvejais. Išvados: Per didelis moters, sergančios gestaciniu diabetu, KMI vaisiaus makrosomijai įtakos neturėjo. UG tyrimas turi aukštą specifiškumą, tačiau žemą jautrumą įtariant vaisiaus makrosomiją. Gimdos dugno aukščio matavimas nėštumo metu buvo svarbus rodiklis, įspėjantis apie galimai per didelį vaisiaus svorį. Gimdant makrosomišką vaisių reikšmingai didėja skubios CPO rizika. Epiziotomija buvo atlikta daugiau nei pusei moterų, gimdančių makrosomišką vaisių. Įtariama vaisiaus makrosomija ir GD buvo dažniausios indikacijos gimdymo sužadinimui. Dažniausia makrosomiško naujagimio gimdymo komplikacija motinai nustatyta I laipsnio tarpvietės plyšimas. Vienintelė gimdymo komplikacija nustatyta naujagimiui - vaisiaus pečių distocija.

Eugenija Sabaliauskaite „Diagnosis of Fetal Macrosomia and Perinatal Outcomes in Patients with Gestational Diabetes “ Aim of the study: To analyze the methods of fetal macrosomia prediction in women with gestational diabetes mellitus, to evaluate the influence of woman body mass index on the development of macrosomia and to identify the most frequent complications of delivering a macrosomic fetus. Objectives: 1. To research the diagnostic options of fetal macrosomia and evaluate their accuracy. 2. To analyze the impact of BMI on the development of fetal macrosomia. 3. To assess the most common complications of macrosomic fetal delivery. Participants and methods: A retrospective study was conducted to recruit 158 patients with gestational diabetes who gave birth at the Obstetrics and Gynecology Clinic of LSMUL Kaunas Clinics in 2022. Data were collected from the Birth Register, medical records and analyzed using SPSS/w26.0 and MS Excel 2018 computer software. Descriptive and statistical data analysis was performed. Results: In 2022, 158 women with GD gave birth in the Obstetrics and Gynecology Department of LSMU KK, of whom 68 gave birth to normal-weight newborns and 90 to macrosomic newborns (43% and 57%). There was no significant correlation between excessive BMI and fetal macrosomia (p>0.05). Macrosomia was correctly diagnosed in 60 cases at the time of UG and incorrectly in 8 cases (88.2% and 11.8%). Fetal UG performed by obstetrician-gynecologists before birth has a sensitivity of 66.7% and a specificity of 88.2% in detecting fetal macrosomia. Accelerated growth of fundal height was detected in 27 women, 16 of whom gave birth to a newborn with macrosomia (p<0.001). Women, who delivered a macrosomic neonate than normal-weight fetus were more likely to undergo emergency CPO (80.7% vs. 19.3%) (p=0.011), the most common indications for emergency CPO were dystocia and clinically narrow pelvis (73, 1% and 26.9%). Episiotomy was performed in more than half of women who gave birth to macrosomic newborns (65.0% and 35%) (p=0.011). The most frequent indications for induction of macrosomic delivery were suspected macrosomia and GD (39.5% and 34.2%), also in this group more frequent were complications of delivery (58.33%) (p<0.001), and a grade I perineal tear was observed more often compared to normal weight fetuses (76.6% and 23.4%) (p<0.011). Fetal shoulder dystocia occurred in 2 cases. Conclusions: Excessive BMI in women with GD did not affect fetal macrosomia. The UG test has a high specificity but low sensitivity in suspecting fetal macrosomia. Measurement of uterine fundal height during pregnancy was an important indicator of possible macrosomia. The risk of emergency CPO is significantly increased in macrosomic fetuses. Episiotomy was performed more often during macrosomic delivery. Suspected fetal macrosomia and GD were the most frequent indications for induction of labor. The most common complication of delivery of a macrosomic neonate in the mother was grade I perineal tear. The only complication of delivery in the newborn was fetal shoulder dystocia.