Miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų analizė

Mityba – viena svarbiausių sveikatos prielaidų. Ši tema aktuali siekiant išsiaiškinti moksleivių mitybos įpročius kaimo ir miesto vietovėse. Tyrimo teorinė reikšmė - Šio tyrimo metu buvo susisteminta ir išanalizuota mokslinė literatūra apie sveiką ir visavertę mitybą, moksleivių mitybos įpročius. Praktinė reikšmė - Atsižvelgus į minėtąsias aplinkybes, buvo suplanuotas trumpalaikis Lietuvos kaimo ir miesto moksleivių mitybos tyrimas. Šio tyrimo metu numatyta, remiantis moksleivių apklausa, nustatyti ir įvertinti moksleivių mitybos įpročius bei maitinimo mokyklose organizavimo kokybė, moksleivių maitinimosi kaimo ir miestų mokyklose skirtumus. Darbo tikslas: Atlikti miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų palyginamąją analizę. Uždaviniai: 1. Ištirti moksleivių mitybos įpročius, atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą. 2. Nustatyti moksleivių maitinimosi mokyklose būdus. 3. Įvertinti moksleivių nuomonę apie mokyklų valgyklose teikiamo maisto asortimentą ir paslaugų kokybę. 4. Pateikti pasiūlymus moksleivių mitybai pagerinti. Anketinei apklausai atlikti buvo pasirinkti Lietuvos moksleiviai, besimokantys 10-12 klasėse. Apklausa buvo atliekama dvejose miesto ir dvejose rajono mokyklose: Kauno Jėzuitų gimnazijoje, Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje, Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje bei Raseinių rajono Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 243 rajonų bei 152 miestų moksleiviai. Tinkamai užpildytų ir tyrimui naudotinų anketų buvo surinkta 384 (grįžtamumas 97 proc.). Moksleiviai atsakinėjo į anoniminę 27 klausimų pateiktą anketą. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analizės paketą. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikos mitybos rekomendacijų laikosi 17,1 proc. miesto mokyklų moksleivių bei 19,7 proc. kaimo mokyklų moksleivių. 76,0 proc. miesto mokinių žino, kas yra sveikos mitybos piramidė, kaimo mokyklose -72,7 proc. mokinių. Apie sveiką mitybą moksleiviai daugiausiai sužino iš interneto (miesto mokiniai – 37,0 proc., kaimo mokiniai – 35,3 proc.). Mokyklos valgyklos valgiaraščiu yra nepatenkinti 47,3 proc. miesto moksleivių bei 53,8 proc. kaimo moksleivių. Beveik pusė miesto mokyklų apklaustųjų (45,9 proc.) teigė, kad jų mityba yra pilnavertė ir pakankama, tuo tarpu kaimo mokyklų moksleivių tik trečdalis (35,7 proc.) teigė, jog jų mityba yra pilnavertė ir pakankama. Miesto mokyklų mokiniai per dieną daugiausiai valgo 3kartus (41,8 proc.), o kaimo mokyklų moksleiviai per dieną valgo 4 ir daugiau kartų (42,4 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,019) ryšys miesto mokyklose tarp gyvenamosios vietos ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo kaime gyvenantys moksleiviai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,026) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo moteriškos lyties atstovės. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,048) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir karštų pietų valgymo mokykloje. Dažniau karštus pietus mokykloje valgo merginos. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,000) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir išgeriamų skysčių kiekio per dieną. Per dieną daugiau skysčių išgeria vyriškos lyties moksleiviai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,009) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir mitybos rekomendacijų laikymosi. Dažniau mitybos rekomendacijų laikosi moteriškos lyties moksleivės. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,029) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir žinių apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui. Daugiau ape greito maisto įtaką žino merginos. Šio tyrimo rezultatai patvirtino daugelio atliktų tyrimų išvadas, kad moksleiviai valgo nereguliariai, valgymui rečiau pasirenka vaisius ir daržoves, dažnai vartoja gazuotus gėrimus, nevengia alkoholinių gėrimų, nesilaiko sveikos mitybos principų. Pastebėtina, kad kaimo ir miesto moksleivių mityba skiriasi nežymiai. Miesto moksleiviai dažniau teigia, kad jų mityba yra pilnavertė ir pakankama. Kaimo moksleiviai dažniau valgo pusryčius bei karštus pietus nei miesto moksleiviai Rekomendacijos skirtos tėvams, maitinimo įmonių vadovams ir mokyklų vadovams. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikai pavalgytų sočius pusryčius, pasidomėti ką vaikas valgo per dieną būdamas mokykloje arba jam įdėti lauknešėlį. Maitinimo įmonių vadovams reikėtų vadovautis kokybės politika. Tiekti kokybiškas žaliavas, pagaminti patiekalus taip, kad jie turėtų kuo didesnę maistinę ir mitybinę vertę, valgiaraščius sudaryti pagal vaikų amžiaus grupėms būdingas rekomendacijas, atsigerti duoti šviežių sulčių, didinti pieno produktų, šviežių vaisių bei daržovių suvartojimą. Mokyklos vadovai bei mokytojai turėtų būti aktyvesni, organizuoti renginius, viktorinas sveikos mitybos atžvilgiu, kabinti įvairius plakatus, susijusius su sveika mityba, pakviesti visuomenės sveikatos specialistų atstovus pravesti paskaitas mokiniams, kartą per mėnesį mokykloje paskelbti sveikos mitybos diena, valgyklose įdiegti „sveiko“ maisto pardavimo mokyklose politiką bei sudaryti visiems mokiniams galimybes pavalgyti mokyklos valgykloje.

Objectives: 1. To investigate the nutritional habits of pupils, by taking their sex, age and place of residence into account. 2. To determine the ways of nutrition of pupils at school. 3. To evaluate the opinion of pupils regarding the assortment of food served at school lunchrooms and the quality of such services. 4. To offer possible solutions of improving the nutrition of pupils. The respondents of the questionnaire survey were Lithuanian pupils, studying in 10-12 grades. The survey was performed in two city and two regional schools: Kaunas Jesuit gymnasium, Garliava Jonuciai Secondary School of Kaunas district, Ariogala Gymnasium of Raseiniai district, and Betygala Maironis Secondary School of Raseiniai district. 243 pupils from rural areas and 152 pupils from the city participated in the research. 384 questionnaires were suitably filled-in and were used for the research (reciprocity rate 97%). The pupils had to answer 27 questions of an anonymous survey. The data received was processed by applying SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science), a statistical data analysis package, version 19. The results of the research showed that healthy nutrition recommendations were followed by 17.1% of city school pupils, and by 19.7% of rural school pupils. Moreover, 76.0% of city pupils and 72.7% of rural pupils were aware of the healthy eating pyramid. The main source of information about healthy nutrition was Internet (city pupils – 37.0%, rural pupils – 35.3%). In addition, 47.3% of city pupils and 53.8% of rural pupils were dissatisfied with school menu. What is more, almost half of the respondents from the city (45.9%) stated that their nutrition is well-balanced and sufficient, but only one third of rural school pupils (35.7%) thought that their nutrition is the same. City school pupils ate mainly 3 times a day (41.8%), whereas rural school pupils ate 4 times a day and more (42.4%). In city schools, a statistically significant (p=0.019) cohesion between the place of residence and amount of meals per day was determined: pupils living in rural areas ate more times a day. However, in rural schools, a statistically significant (p=0.026) cohesion between sex and amount of meals per day was established. Female pupils had more meals per day. In addition, the cohesion between sex and eating hot lunch at school was statistically significant (p=0.048) in city schools. Hot meals were more often ate by female pupils. The cohesion between sex and amount of liquids drunk per day was statistically significant (p=0.000) in rural schools: male tended to drink more. Moreover, in rural schools, a statistically significant cohesion between sex and nutrition recommendations was also determined: female pupils tended to follow them more. In city schools, the cohesion between sex and knowledge about fast food effect on health was statistically significant (p=0.029) as well: female pupils were more aware of it. Results of the present research have confirmed conclusions of previous similar studies, which are the following: pupils eat irregularly, tend to choose fruits and vegetables for their meals rarely, consume carbonated drinks, do not avoid alcoholic ones, and do not follow healthy nutrition principles. Moreover, differences between nutrition of city and rural pupils are trivial. City school pupils state that their nutrition is well-balanced and sufficient more often. However, rural school pupils eat breakfast and have hot meals during lunch more often than city pupils.