„Atopinis maršas“: astmos ir kitų alerginių ligų išsivystymas vaikams sergantiems atopiniu dermatitu
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Atopinis dermatitas (AD) tapo reikšminga visuomenės sveikatos problema dėl didėjančio paplitimo bei dėl daugėjančių įrodymų, kad jis gali progresuoti į kitas alergines ligas. Darbo tikslas: nustatyti ryšį tarp AD, astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų bei išaiškinti astmos atsiradimo rizikos veiksnius sergantiems ar sirgusiems AD tiriamiesiems. Darbo uždaviniai: nustatyti įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams paplitimą tarp tiriamųjų; įvertinti ryšį tarp įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio; nustatyti astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų atsiradimo laiko tikimybę tiriamiesiems; nustatyti veiksnius, lėmusius astmos išsivystymą AD sergantiems ar sirgusiems vaikams. Tiriamieji ir tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 0–17 m. amžiaus vaikai, sirgę/sergantys AD, kurie apsilankė ir buvo gydomi LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje 2015 m. Tyrimo metu pildytas klausimynas, pagal SCORAD indeksą arba pagal medicininės dokumentacijos duomenis nustatytasAD sunkumo laipsnis. Atliktas rutininis alergologinis ištyrimas (bendras kraujo tyrimas, bendrojo IgE, spec. IgE maisto ir/ar aplinkos alergenams nustatymas, ODM, OLM). Rezultatai: 47 (73,4 proc.) iš 64 tiriamųjų nustatytas įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams, 17 (26,6 proc.) įsijautrinimo nebuvo. 22 (46,8 proc.) iš 47 tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto, 12 (25,5 proc.) – aplinkos, 13 (27,7 proc.) – maisto ir aplinkos alergenams. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp įsijautrinimo maisto ir/arba aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nenustatyta (χ2=0,8; df=2; p>0,05). Pusė tiriamųjų išgyveno nesusirgę astma iki 2,5 m. amžiaus (p<0,05), AR – iki 3 m. amžiaus (p>0,05). Tikimybė susirgti astma buvo didesnė tiems AD sergantiems/sirgusiems vaikams, kurie pirmaisiais gyvenimo metais vartojo paracetamolį (GS 7,54; 95 proc. PI 1,98–28,70), antibiotikus (GS 4,39; 95 proc. PI 1,61–11,98), buvo maitinti adaptuotais pieno mišiniais (GS 6,86; 95 proc. PI 1,8–26,15). Išvados: 1. 73,4 proc. tiriamųjų buvo nustatytas įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams. Daugiausia tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto alergenams (kiaušinio baltymui, kiaušinio tryniui, bulvei, karvės pienui). 2. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp sensibilizacijos maisto ir aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nebuvo rasta (p>0,05). 3. Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, turi didesnę tikimybę ilgiau išgyventi nesusirgę alerginiu rinitu (p>0,05) nei nesusirgę astma (p<0,05). 4. Tikimybę vėliau susirgti astma AD sergantiems vaikams reikšmingai didino paracetamolio (7,54 karto), antibiotikų (4,39 karto) ir adaptuotų pieno mišinių (6,86 karto) vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais.
Atopic dermatitis (AD) has become a significant public health problem due to the increasing prevalence and the growing evidence that it may progress to other allergic diseases. Aim of the study: to establish a link between AD, asthma and other clinical forms of allergy and detect risk factors of asthma occurrence for patients suffering from AD. Objectives of the study: to evaluate distribution of sensitization for food and environmental allergens among subjects; to assess the relationship between sensitization to food and environmental allergens and AD severity; to evaluate time probability of developing asthma and other allergic diseases among subjects; to identify the factors that led to the development of asthma for patients with AD or history of it. Materials and methods: target of this study were 0–17 years old children with present AD or history of it, who visited and were treated in LSMUL KK Children's Clinic in 2015. During the study a questionnaire has been filled in. AD severity was determined by SCORAD index or by the data of medical documentation. Routine allergological examination was carried out (common blood count, measurements of total IgE, specific IgE for food and/or environmental allergens, skin prick tests, skin patch tests). Results: Out of 64 children, 47 (73.4%) subjects had sensitization for food and/or environmental allergens. Out of 47 children, 22 (46.8%) were sensitized to food, 12 (25.5%) – to environmental allergens, 13 (27.7%) – to food and environmental allergens. Association between sensitization to food and environmental allergens and AD severity was not statistically significant (χ2=0.8, df=2, p>0.05). Half of the subjects survived not developing asthma up to 2.5 years of age (p<0.05), allergic rhinitis – up to 3 years of age (p>0.05). The chance of developing asthma was higher for those children who used paracetamol (OR 7.54; 95% CI 1.98–28.70), antibiotics (OR 4.39; 95% CI 1.61–11.98) or ate adapted milk formulas (OR 6.86; 95% CI 1.8–26.15) during the first year of life. Conclusions: 1. 73.4% of subjects had sensitization for food and/or environmental allergens. Most of the patients had sensitization for food allergens (egg white, egg yolk, potato, cow's milk). 2. A statistical significance between sensitization to food and environmental allergens and severity of AD has not been found (p>0.05). 3. Children with AD are more likely to survive longer until they develop allergic rhinitis (p<0.05) than until they develop asthma (p<0.05). 4. The risk of developing asthma in children with AD significantly increased the use of paracetamol, antibiotics and the consumption of adapted formula milk during the first year of life (respectively 7.54-time, 4.39-time and 6.86-time).