Vaikų inkstų transplantacijos LSMUL Kauno Klinikose 15 metų (2004 - 2019 m.) patirtis

Autorius: Gintarė Iveta Semėnaitė. Darbo pavadinimas: „Vaikų inkstų transplantacijos LSMUL Kauno Klinikose 15 metų (2004 – 2019 m.) patirtis”. Darbo vadovas: doc. dr. Jūratė Masalskienė. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir pristatyti vaikų inkstų transplantacijos LSMUL Kauno klinikose rezultatus bei išeitis. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti recipiento lėtinės inkstų ligos priežastis, pakaitinės inkstų terapijos būdus iki transplantacijos ir trukmę bei laukimo laiką iki transplantacijos. Įvertinti imunosupresiniam gydymui naudojamų medikamentų vartojimo ypatumus ir pasireiškiančių ankstyvųjų komplikacijų dažnį po inkstų transplantacijos. Nustatyti ir įvertinti recipiento ir transplantato išgyvenamumą po inkstų transplantacijos. Nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos transplantato išgyvenamumui. Tyrimo metodika: atliktas retrospektyvinis tiriamasis darbas, kurio metu buvo analizuojami vaikų, kuriems LSMUL Kauno klinikose 2004 - 2019 m. atlikta inkstų transplantacija, ligos istorijų duomenys. Atlikta statistinė duomenų analizė. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: tyrimo metu buvo analizuojamos 17 vaikų ligos istorijos (8 mergaičių ir 9 berniukų). Dažniausia lėtinės inkstų ligos priežastis – glomerulų ligos (41,2 proc.). 15 pacientų buvo taikytos hemodializės, 2 pacientams peritoninės dializės. Vidutinė pakaitinės inkstų terapijos trukmė 14,94 mėnesiai. Vidutinis laukimo laikas iki transplantacijos 9,35 mėnesiai. Įvadinei imunosupresijai buvo skiriama vaistai, tokie kaip basiliksimabas, daklizumabas, mikofenolato mofetilis (MMF) ir gliukokortikoidai (GKK). Po inkstų transplantacijos imunosupresijai skirtas gydymas ciklosporinu arba takrolimuzu bei MMF ir GKK. Ankstyvosios komplikacijos pasireiškė 11 pacientų. Vienerių ir penkerių metų transplantato išgyvenamumas siekė 100 proc. ir 85,7 proc. Iki tyrimo pabaigos transplantato išgyvenamumas siekė 69,2 proc. Tyrimo atlikimo laikotarpiu mirė vienas pacientas. Tyrimo išvados: dažniausia recipientų lėtinės inkstų ligos priežastis yra glomerulų ligos, o pagrindinis pakaitinės inkstų terapijos (PIT) metodas – hemodializės. Vidutinė PIT trukmė iki transplantacijos 14,94 mėnesiai, vidutinis transplantacijos laukimo laikas - 9,35 mėnesiai. Įvadinei imunosupresijai dažniau buvo skiriama vaistų kombinacija basiliksimabu, MMF ir GKK, o po inkstų transplantacijos ciklosporinas, MMF ir GKK. Ankstyvosios komplikacijos po inkstų transplantacijos buvo nustatytos 64,9 proc. pacientų. Dažniausiai pasireiškė infekcinės komplikacijos ir ūmaus atmetimo reakcijos. Transplantato išgyvenamumas, praėjus vieneriems metams po transplantacijos, buvo 100 proc., penkerių metų išgyvenamumas siekė 85,7 proc. Iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2020 metų pabaigos, transplantato išgyvenamumas siekė 69,2 proc. Tyrimo atlikimo laikotarpiu mirė vienas pacientas. Analizuoti veiksniai, tokie kaip recipiento amžius, lytis, LIL priežastis, PIT trukmė, transplantacijos laukimo laikas, neturėjo reikšmės transplantato išgyvenamumui.

Author: Gintarė Iveta Semėnaitė. Title: „The 15 years (2004-2019) experience of pediatric kidney transplantaition in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos“.‘ Scientific supervisor: doc. dr. Jūratė Masalskienė. Aim of the study: to analyze and present the results and outcomes of pediatric kidney transplantation in the Hospital of Lithuanina University of Health Sciences Kauno Klinikos. Objectives of the study: to analyze the causes of the recipient‘s chronic kidney disease, the methods and duration of renal replacement therapy (RRT) before transplantation and transplant waiting time. To evaluate the peculiarities of the use of drugs for immunosuppressive treatment. To assess the incidence of early complications after kidney transplantation. To determine and evaluate recipient and graft survival after kidney transplantation. To identify factors that influenced graft survival. Methodology: a retrospective study was performed and data was analyzed from medical histories of children who underwent a kidney transplantation in the year of 2004 – 2019 at the HLUHSKK. Statistical analysis of the data was performed. The level of statistical significance was set at p<0.05. Results: in this study we analysed medical history of 17 children (8 girls and 9 boys). The most common cause of chronic kidney disease were glomerular disease (41.2 %). 15 patients had treatment with haemodialysis, 2 patients underwent peritoneal dialysis. The mean duration of RRT was 14,94 months. The mean waiting time transplantation was 9,35 months. Drugs such as basiliximab, daclizumab, mycophenolate mofetil (MMF) and glucocorticoids (GCC) were used for induction immunosuppression. Following renal transplantation ciclosporin or tacrolimus and MMF and GCC was used for immunosuppression. Early complications after kidney transplantation accured in 11 patients. The 1- and 5-years graft survival rates among our recipients were 100 %, 85.7 %. By the end of 2020 years, 69.2 % graft have survival. Only one patient died during the study period. Conclusions: the most common cause of chronic kidney disease in recipients is glomerular disease, hemodialysis is the main method of RRT. The mean duration of RRT before transplantation was 14.94 months, and the average waiting time for transplantation was 9.35 months. The combination of basiliximab, MMF and GCC was more commonly used for induction immunosuppression and ciclosporin, MMF and GCC after kidney transplantation. Early complications after kidney transplantation were experienced in 64.9 % patients. Infectious complications and acute rejection reactions were the most common. Graft survival at one year post-transplant was 100 %, and five-year survival was 85.7 %. Until the end of the study (by the end of 2020) graft survival was 69.2 %. One patient died during the study period. Factors analyzed, such as age, gender, cause of chronic kidney disease, duration of RRT, waiting for transplantation, had no effect on recipient and graft survival.