Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų požiūris į sveikatos vadybą ir jų profesinio tobulinimosi poreikiai
Starkuvienė, Skirmantė |
Vladičkienė, Jurgita | |
Darbo tikslas. Įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų požiūrį į sveikatos vadybą bei jų profesinio tobulinimosi poreikius. Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų apklausa atlikta 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėnesiais. Išsiųsta 400 anketų, grąžinta 216 (atsako dažnis 54 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Hipotezės tikrintos naudojant Chi kvadrato (χ2) ir z kriterijus. Skirtumai tarp požymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Kiekybinių dydžių vertinimui skaičiuoti vidurkiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Rezultatai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų nuomone, sveikatos vadyba apima planavimą, organizavimą, valdymą ir kontrolę. Beveik penktadaliui (18,4 proc.) respondentų, dažniau moterims, 34 m. ir mažesnį darbo stažą turintiems, nebaigusiems antrųjų magistrantūros studijų nepakanka vadybinių žinių. Pagrindinės sveikatos vadybininko funkcijos – koordinuoti įstaigos veiklą ir priimti sprendimus, o svarbiausios valdymo proceso funkcijos - koregavimas ir kontrolė. Įstaigos veiklos rezultatams svarbiausi kriterijai - aptarnaujamos populiacijos demografiniai procesai ir poveikis visuomenei. Vadovai, priimdami sprendimus, dažniausiai vadovaujasi Pasaulio sveikatos organizacijos nutarimais ir socialiniais kriterijais. Dauguma vadovų „labai svarbiomis“ kompetencijomis įvardijo strateginį ir žmogiškųjų išteklių valdymą. Daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų tobulinti kokybės valdymo ir strateginio valdymo kompetencijas. Respondentai „puikiai“ įvertino šiuos savo darbo aspektus – veiklos ir supančios aplinkos supratimą bei sugebėjimą įsiklausyti į kitų nuomonę. Antrąsias magistrantūros studijas baigė 17,0 proc. apklaustųjų, dažniau vyrai, jauniausi, turintys mažiausią darbo ir vadovavimo stažą, ligoninių vadovai. Dauguma respondentų studijavo, nes norėjo įgyti žinių ir išplėsti akiratį, tačiau visi pritaiko studijose įgytas žinias praktikoje. Dauguma vadovų norėtų tobulinti sveikatos vadybos, teisės ir psichologijos žinias, tačiau vyriausi vadovai norėtų tobulintis informacinių technologijų, o ligoninių vadovai klinikinių dalykų kursuose. Vadovai kvalifikaciją kelia, kad įgytų naujų žinių ir prasitęstų licenciją. Svarbiausia tema kvalifikacijai tobulinti vadovai įvardijo vadybą, o visiškai nesvarbia – Europos teisę. Jauniausiems, turintiems mažiausią darbo stažą, vadovaujantiems ligoninėms ir baigusiems antrąją magistrantūros studijų programą „labai svarbios“ beveik visos sveikatos vadybos temos. Išvados. Beveik penktadaliui asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų nepakanka vadybinių žinių. Dauguma vadovų norėtų tobulinti kokybės valdymo ir strateginio valdymo kompetencijas bei kelti profesinę kvalifikaciją sveikatos vadybos, teisės ir psichologijos srityse.
Aim of the study: to evaluate the attitudes of leaders of health care institutions towards health management and needs of their professional continuing education. Methods. Anonymous questionnaires were distributed to the heads of health care institutions during November 2008 – February 2009. Altogether 400 questionnaires were distributed out of which 216 were returned as valid (response rate 54%). Statistical analysis of data was performed using software „SPSS for Windows 13.0“. For hypotheses testing χ2 and z tests were used. Statistical significance set at p < 0.05. Quantitative variables were described by means and 95% confidence intervals. Results. From perspective of heads of health care institutions, health management implies planning, organizing, managing, and control. About one fifth of responders (18.4%) – more often women, having less than 34 years of work experience, and without second master degree – are lacking knowledge of management. The main considered functions of health manager are coordination of institutional activities and decision making; meanwhile the main functions of the management process are correcting and controlling. The main criteria for institutional effectiveness are demographic processes in population of interest and impact on society. In decision making, the leaders usually follow WHO directions and social aspects. The majority of responders consider the strategic and human resources management as crucial competences. More than half of the study participants are willing to improve their competences in quality management and strategic management. The responders evaluated following own professional skills as excellent: comprehension of activity and environment and paying proper attention to other opinions. Second master degree has been obtained by 17.0% of responders – more often by men, younger age, having smaller experience of work and management, and by hospital heads. The majority of study participants were studying in order to acquire the knowledge and broaden the scope; all of them apply this knowledge in practice. Most leaders are willing to improve their knowledge on health management, law and psychology; supreme leaders – rather on information technologies, while heads of hospitals – on clinical disciplines. Qualification courses for leaders are usually with intention for new knowledge and licence renewal. As the most relevant topic for qualification was mentioned the management, the least – European law. However, for the youngest responders, with smallest work experience, for heads of hospitals, and obtaining second master degree almost all topics were relevant. Conclusions. About one fifth of leaders of health care institutions are lacking knowledge on management. The majority of leaders are willing to improve their competences in quality management and strategic management, and improve their professional qualification in health management, law, and psychology.